Lietuvoje paskolos su turto įkeitimu yra viena populiariausių finansavimo formų. Jos leidžia
pasiskolinti didesnes sumas ilgesniam laikotarpiui, o finansų įstaigos tokiu būdu apsidraudžia nuo
rizikos. Kyla natūralus klausimas – kokį turtą lietuviai dažniausiai įkeičia siekdami gauti paskolą ir kodėl
būtent tas turtas tampa pagrindiniu užtikrinimo šaltiniu? Galiausiai, kokia paskola su turto įkeitimu
galima?
Nekilnojamasis turtas – lyderis be konkurencijos
Beveik 9 iš 10 atvejų lietuviai paskolai gauti įkeičia nekilnojamąjį turtą.
Dažniausiai tai būna:
● Butai. Tai populiariausias pasirinkimas, ypač didmiesčiuose. Vidutinė įkeičiamo buto vertė
Vilniuje ir Kaune siekia 70–120 tūkst. eurų, regionuose – 30–60 tūkst. eurų.
● Nuosavi namai. Kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose įkeisti namą yra įprasta praktika,
nes jų rinkos vertė dažnai viršija 100 tūkst. eurų.
● Žemės sklypai. Žemės ūkio ir komercinės paskirties sklypai dažnai naudojami kaip
užtikrinimo priemonė, ypač kai kalbama apie verslo paskolas ar ūkininkų finansavimą.
Nekilnojamas turtas yra pats stabiliausias ir labiausiai finansų įstaigų vertinamas užstatas. Jo vertę
lengva įvertinti, jis išlieka rinkoje ilgą laiką, o prireikus gali būti realizuotas.
„Kredito unijose apie 70 % visų paskolų su užstatu užtikrinamos būtent nekilnojamuoju turtu. Tai
patikima priemonė tiek mums, tiek klientui, nes leidžia gauti didesnę paskolos sumą ir ilgesnį
terminą,“ – sako „Pilies“ kredito unijos finansininkas Tomas.
Regionuose dažniausiai įkeičiamas žemės ūkio turtas ir gyvenamieji namai, tuo tarpu
didmiesčiuose – butai ir komercinės patalpos.
Kredito unijos 2023 m. išdavė paskolų už daugiau nei 500 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis buvo
užtikrinta būtent nekilnojamuoju turtu.
Automobiliai ir technika – retesni, bet pasitaiko
Nors automobiliai vertę praranda greičiau nei nekilnojamasis turtas, kai kurios kredito unijos priima
juos kaip užstatą, ypač kai kalbama apie mažesnes paskolas. Automobilis dažniausiai įkeičiamas tada,
kai reikia pasiskolinti iki 10–15 tūkst. eurų.
Ūkininkai ir smulkūs verslininkai dažnai įkeičia žemės ūkio techniką ar kitą brangią įrangą. Tai logiškas
pasirinkimas. Juk technika yra būtina veiklai, jos vertė gana aiški, o paskolos suma gali siekti dešimtis
tūkstančių eurų.
Komercinis turtas – verslo paskoloms
Smulkusis ir vidutinis verslas paskolai gauti dažnai įkeičia:
● gamybines patalpas,
● sandėlius,
● komercinius pastatus.
Tai leidžia gauti didesnę paskolą plėtrai ar investicijoms. Statistikos duomenimis, apie 20 % visų
verslo paskolų Lietuvoje užtikrinamos būtent komerciniu turtu.
„Jauni verslininkai dažnai pradeda nuo mažų paskolų be užstato, bet kai reikia rimtesnių investicijų,
jie kreipiasi su turto įkeitimu. Įkeičiant komercinį pastatą ar žemės sklypą, galima gauti net kelis
šimtus tūkstančių eurų,“ – pastebi kredito unijos specialistas.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. paskolų su turto įkeitimu portfelis viršijo 7 mlrd. eurų. Apie 85
% šių paskolų buvo užtikrintos nekilnojamuoju turtu.
Kodėl lietuviai retai įkeičia kitą turtą?
Brangenybės, meno kūriniai ar net indėliai teoriškai gali būti užstatas, tačiau Lietuvoje tokios
praktikos beveik nėra. Priežastis paprasta – jų vertę sunkiau įvertinti ir realizuoti. Finansų įstaigos
pirmenybę teikia turtui, kurį galima aiškiai įkainoti ir prireikus parduoti rinkoje.
Kredito unijų pranašumas – lankstumas
Skirtingai nei didieji bankai, kredito unijos dažniau priima įkeisti ir mažesnės vertės turtą. Pavyzdžiui,
regionuose gyvenantis žmogus gali įkeisti 30 tūkst. eurų vertės butą ar namą, kurio bankai galbūt
nefinansuotų dėl per mažos rinkos vertės.
„Mums svarbu ne tik turto vertė, bet ir žmogaus situacija. Kartais klientui pakanka 15 tūkst. eurų, o
jo namas vertas 40 tūkst. eurų. Toks užstatas mums pakankamas, nors bankai į tokį sandorį žiūrėtų
skeptiškai,“ – teigia Tomas.
Ar verta įkeisti turtą?
Įkeitus turtą, paskolos sąlygos tampa gerokai palankesnės:
● mažesnės palūkanos,
● ilgesnis grąžinimo laikotarpis,
● galimybė skolintis didesnes sumas.
Tačiau būtina nepamiršti rizikos. Nevykdant įsipareigojimų, įkeistas turtas gali būti realizuotas, todėl
tokį sprendimą verta priimti tik įsitikinus, kad įmokos bus įveikiamos.
Saugumo jausmas ar papildoma našta?
Lietuviai dažniausiai įkeičia būstą ar žemę, nes tai stabiliausias turtas. Kredito unijos suteikia
galimybę šį turtą paversti finansiniu instrumentu, t.y. paskola, kuri padeda siekti tikslų: įsigyti kitą
būstą, pradėti verslą ar refinansuoti skolas. Tačiau kartu tai yra ir atsakomybė – prisiimtas
įsipareigojimas ilgam, reikalaujantis finansinės drausmės.
Tad klausimas, kokį turtą įkeisti, dažniausiai turi vieną atsakymą – nekilnojamąjį. Tiesa, atsakymas, ar
verta tai daryti, priklauso nuo kiekvieno žmogaus finansinės situacijos, planų ir gebėjimo tvarkytis su
įsipareigojimais.
Kredito unijos „savo ruožtu“ rodo, kad įkeitimas nebūtinai yra našta. Jis gali tapti tiltu į naujas
galimybes.
Partnerio turinys