Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip pradinių klasių mokinių mokomąją priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla.
Kaipgi šachmatai veikia vaikų psichologiją? Ar jie padeda vystytis, o gal turi ir neigiamų pasekmių? Armėnijoje, kur nuo 2011 metų šachmatai dėstomi kaip privalomas dalykas, atliktas tyrimas parodė, kad vaikai vystosi sparčiau, o beveik 90 procentų iš daugiau nei 2 tūkstančių tėvų tvirtino, jog šachmatai teigiamai veikia jų vaikus. Šis tyrimas buvo pristatytas Lietuvoje surengtoje konferencijoje „Šachmatai mokyklose“.
Per dvejus metus buvo ištirta daugiau nei 1000 Armėnijos sostinės Jerevano antros, trečios ir ketvirtos klasių mokinių. Tyrimo metu buvo vykdomi pokalbiai, apklausos, vaikai buvo stebimi, taip pat atliko kūrybingumo testus.
„Nusprendėme apklausti ir mokytojus, prašydami nurodyti geriausius savo klasių mokinius. Paaiškėjo, kad beveik visi paminėti moksleiviai lanko ir šachmatų pamokas“, – pasakojo tyrimo iniciatorius psichologijos profesorius Rubenas Aghuzumtsianas.
Paaiškėjo, kad trečiokai, kurie mokėsi žaisti šachmatais, vystymosi lygiu prilygo ketvirtokams, šio žaidimo nesimokiusiems. Tai, pasak mokslininkų, įrodo, jog šachmatai padeda ugdyti loginį mąstymą, taip pat kūrybinį mąstymą (lankstumą ir originalumą). Mokslininkai neabejoja, kad šachmatų programa prisidėjo ir prie vaikų pastabumo skatinimo: žaidžiančių šachmatais vaikų rodikliai buvo daug geresni už tų, kurie šio žaidimo nežaidžia.
„Pagal daugelį tirtų parametrų trečios klasės mokiniai prilygo metais vyresniems moksleiviams. Darome išvadą, kad prie to prisidėjo šachmatų programa“, – kalbėjo psichologijos profesorius.
Šachmatų mokyklose projektai visame pasaulyje nėra skirti išauginti aukšto lygio sportininkams – šis žaidimas naudojamas kaip mokomoji priemonė.
Šiuo metu Lietuvos mokyklose yra keletas specializuotų šachmatų klasių, tačiau, įrodžius šio žaidimo naudą, planuojama, kad tokių klasių sparčiai daugės.