Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pasvaliečius kvietė dalyvauti konkurse „Mano imuniteto stiprinimo receptas“, kurio tikslai: puoselėti sveikatinimo tradicijas, pozityvią mąstyseną ir skatinti žmonių gerosios patirties sklaidą bei iniciatyvas sveikatos stiprinimo srityje. Konkurso dalyviai (nuo 19 m.) turėjo aprašyti savo imuniteto stiprinimo būdą (-us) (papasakoti, pvz., apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, psichikos sveikatos stiprinimą, kitus sveikos gyvensenos komponentų pavyzdžius).
Visuomenės sveikatos biuro specialistai, įvertinę dalyvių išdėstytus įdomius ir vertingus receptus, nusprendė, kad konkursą „Mano imuniteto stiprinimo receptas“ laimėjo Vilija Balčiūnaitienė. Pateikiame pasvalietės aprašytus būdus, padedančius išsaugoti puikią jos sveikatą ir savijautą.
Mano imuniteto stiprinimo receptai
Sakoma, sveikatos nenusipirksi. Tai faktas. O profilaktika visada atsieina pigiau nei gydymas. Stiprus imunitetas labai svarbus ir man, ir visai mano šeimai. Kaip jį stipriname (gal geriau sakyti – stiprinu), pabandysiu papasakoti.
Būdama jaunesnė, apie jokį imuniteto stiprinimą negalvojau. Viskas prasidėjo daug vėliau. Apie imuniteto stiprinimą susimąsčiau jau būdama vyresnio amžiaus, gal prieš šešetą, septynetą metų, kai su vyru, vaikams susikūrus savo gyvenimą, pradėjome keliauti. O kelionės būdavo pasirenkamos tik tokios, per kurias reikia labai daug vaikščioti kalnais. Ir taip jau septynerius metus nė viena kelionė neapsieina be žygių kalnuotose vietose. Po kelionių jausdavau, kad vis daugiau ir daugiau noriu keliauti, kelionės suteikia man sparnus, naujų jėgų, o kartu ir sveikatos. Ir tai buvo tarsi imuniteto stiprinimo pradžia.
Ypatingi man buvo 2014 m., kada pėsčiomis sukoriau apie 50 km. Tai buvo 25 km žygis karininkui A. Juozapavičiui atminti (Nairiai–Joniškėlis), žygis Pasaulinei širdies dienai paminėti (Smiltynė–Juodkrantė). Nuvažiavau dviračiu apie 100 km, iš kurių 70 km – Baltijos keliui atminti. Šiems iššūkiams įkvėpimo gavau iš sūnaus, vadovaujančio dviračių žygiams. Pasakiau sau: ,,Aš dar galiu“, – ir tai mane skatino. Džiaugiuosi, kad tuos žygius sėkmingai įveikiau neatsilikdama nuo jaunimo.
Šią vasarą teko būti Latvijoje, joje atradome vadinamąjį Basų kojų parką, kur 2,5 km trasoje yra įvairių sveikatą stiprinančių kliūčių (veikiami taškai, esantys kojų paduose). Įveikus trasą, kojose visą dieną buvo keistas pojūtis, būtent taip ir turėjo būti.
Kelionėmis ir žygiais mano imuniteto stiprinimas nesibaigė. Pajutau, kad metams bėgant medžiagų apykaita lėtėja, o valgyti norisi tiek pat. Pradėjau riboti maistą, nebevartoju kai kurių pieno produktų (sviesto, grietinės), nevalgau patiekalų iš miltų, o ką jau kalbėti apie saldumynus. Valgau daug daržovių, mėgstu visas grūdinių kultūrų košes, mano organizmas tai priėmė nepatirdamas jokio streso. Galbūt kai kas pasakys, kad koks čia imunitetas – nevalgyti, juk vieną kartą gyveni. Tačiau lieknesnis geriau jautiesi, gerėja sveikatos rodikliai, o kai esi lengvesnis, norisi ir daugiau judėti. Be to, tam, kad rudens sezoną neapniktų ligos, jį reikia pasitikti turint stiprų imunitetą. Tam naudoju kitas imuniteto stiprinimo procedūras. Jos labai paprastos, nereikalaujančios didelių išlaidų. 10 minučių mankštelė ir tempimo pratimai ryte. Grįžusi iš darbo (žiemos metu) numinu 5 km dviračiu treniruokliu, duše stengiuosi apsilieti šaltu vandeniu. Tiesa, mankšta jau prasideda ką tik nubudus lovoje. Reikia būtinai pasirąžyti, patampyti kojas, pajudinti padus. Visa tai išjudina organizmą, paruošia jį dienos darbui. O mano darbe tenka daug sėdėti, tad rytinis pajudėjimas – į sveikatą. Grįžus iš darbo – vėl mažai judėjimo, nes gyvenu daugiabučiame name, todėl kiekvieną vakarą stengiuosi užbėgti laiptais į šeštą aukštą ir atgal. Tai savotiška kompensacija už dienos sėdėjimą darbe.
Prieš tai minėjau produktus, kurių nevalgau. O ką valgau? Viską, išskyrus minėtus produktus. Atsikėlusi ryte išgeriu puodelį šiltos arbatos su citrina, daugiau nieko nevalgau iki 12 valandos. Tiesa, priešpiečių užkandžiams atsinešu į darbą 2 obuolius. Tai man tinkamas būdas, kitiems jis gali ir netikti. Citrina skatina seilių išsiskyrimą ir apetitą, kurio gal ir nereikėtų skatinti. Pietus stengiuosi pavalgyti, na o vakarienei dažniausiai būna daržovės.
Labai mėgstu įvairių daržovių salotas su alyvuogėmis ir tunu. Mano mėgstamas sumuštinis – juodos duonos riekutė, užtepta avokadu ir išspaustu česnaku, – gali pirštus nusikramtyti. Dar galima užsibarstyti pakepintų ir kavamale sumaltų kanapių sėklų. Tai tikras sveikatos ir jėgų koncentratas. Česnakas valo kepenis, atkuria organizmą po didelių krūvių ir padeda kovoti su stresu. Į arbatą dedu malto imbiero arba suvalgau gabalėlį imbiero su cukrumi. Tokia arbata padeda kovoti su infekcijomis ir stimuliuoja organizmo kovą su virusais. Vakarais mėgstu varškę su medumi ir cinamonu, kiekvieną vakarą stengiuosi suvalgyti po saujelę vienokių ar kitokių riešutų, razinų ar saulėgrąžų. Jei jų neturiu – graužiu morkas. Iš pieno produktų mėgstu kefyrą, kuris gerina virškinimą ir palaiko žarnyno apsaugą, jame esantis kalcis ir vitaminas D stiprina kaulus. Visada turiu bičių žiedadulkių ir duonelės, jos suvalgau labai nedaug. Medaus gydomosios savybės visiems gerai žinomos. Tiesa, dažnai į darbą atsinešu per naktį išmirkytų avinžirnių ir kramsnoju juos tarsi saulėgrąžas. Tai – baltymų šaltinis. Tai visi mano vartojami imunitetą stiprinantys produktai. Jų gali gauti kiekvienas. Tai man padeda šaltuoju metų laiku nesirgti peršalimo ligomis.
Taip aš stiprinu savo imunitetą. Žinoma, yra daugybė ir kitų įvairių būdų tai daryti, bet to man visiškai pakanka, kad jausčiausi gerai ir kuo mažiau sirgčiau. To linkiu ir visiems kitiems. Pradėkite stiprinti imunitetą jau nuo šiandien.
Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro informacija
pasvaliovsb.lt