Nesunkius negalavimus lietuviai vis dažniau linkę spręsti su profesionalaus vaistininko pagalba, teigia specialistai. Dažniausiai kreipiamasi dėl peršalimo ir gripo, taip pat kraujotakos ir širdies sutrikimų, įvairaus pobūdžio skausmo, virškinimo bėdų ir akių sudirginimo, nustatė vaistinių tinklas „Camelia“.
„Vis daugiau pacientų supranta, kad visus nesunkius negalavimus galima išspręsti vaistinėje, konsultuojantis su specialistais ir naudojant simptomus lengvinančius ar panaikinančius nereceptinius preparatus. Žinoma, rimtesnių sutrikimų atvejais būtina gydytojo pagalba, bet, kadangi patekti pas juos kartais užtrunka, tai dažnai kreipiamasi ir į vaistininkus“, – sakė vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė. Jos teigimu, absoliutūs negalavimų lyderiai, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi į vaistininkus, yra peršalimas ir gripas. „Nors tai – sezoninės ligos, pagal dažnumą jos lenkia visas kitas. Bene svarbiausias vaistininko indėlis tokiais atvejais – padėti atskirti šias iš pirmo žvilgsnio panašias ligas. Tai ypač svarbu, nes vieni pacientai ateina vos atsiradus simptomams, o kiti – praėjus jau kelioms dienoms. Tik išsiaiškinus galima parinkti veiksmingiausią preparatą, prireikus patarti kreiptis į gydytoją. Delsti bet kokiu atveju nepatartina“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Gripas puola, kai drėgna arba šalta, o kraujotakos ir širdies ligos lietuvius kamuoja ištisus metus. „Vasarą paprastai gyventojai skundžiasi venų problemomis, galvos svaigimu, silpnumu. Žiemą aktualiausi yra galūnių tirpimai, kuriuos dažniausiai lemia sumažėjęs fizinis aktyvumas. Šie negalavimai gana greitai išsprendžiami įvairiais nereceptiniais preparatais“, – teigė vaistininkė.
Treti pagal dažnumą yra negalavimai, susiję su skausmu. „Įvairiausio pobūdžio, stiprumo ir lokalizacijos skausmų kamuojami pacientai sudaro išties didelę dalį vaistinių lankytojų. Dažniausiai juos vargina galvos, menstruacijų, dantų, sąnarių, stuburo, ausų skausmai, kurių malšinimas priklauso nuo daugelio veiksnių; kartais pakanka vaistininko konsultacijos ir rekomenduoto vaisto, kartais būtinas gydytojo įsikišimas. Tą patį galima pasakyti ir apie virškinimo sutrikimus, kurie beveik tokie pat dažni ir įvairūs – nuo vidurių užkietėjimo ir padidėjusio rūgštingumo iki skrandžio skausmo“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais ypač pagausėjo besiskundžiančiųjų dėl sudirgintų akių ir alerginių reakcijų. „Akių perštėjimas, graužimas ar paraudimas, taip pat sausumo pojūtis yra simptomai, kuriuos girdime itin dažnai. Tai galima sieti su įtemptu darbu kompiuteriu esant netinkamam apšvietimui, tačiau priežasčių yra ir daugiau. Prieš dešimtį metų šie negalavimai į dešimtuką, ko gero, nebūtų papuolę, kaip ir alerginės reakcijos. Pastarosios paūmėja vasarą ir dažniausiai pasireiškia šienligės simptomais – čiauduliu, nosies varvėjimu, akių ašarojimu“, – pasakojo vaistininkė.
Dažniausių negalavimų dešimtuką tęsia šlapinimosi sistemos sutrikimai, kurie dažniausiai būna infekcinio pobūdžio. Aštuntoje vietoje yra lūpų ar nosies pūslelinė, sukeliama virusų. „Dauguma herpetinių pažeidimų yra lengvos formos, todėl rimtesnio gydymo nereikia, užtenka tepamų antivirusinių tepalų. Rimčiau gydyti reikia tuomet, jei infekcija kartojasi dažnai arba ji labai išplitusi, atsiranda komplikacija – prasideda antrinė infekcija. Tuomet jau gali prireikti ir antibiotikų“, – teigė vaistininkė.
Dešimtuką užbaigia žaizdos ir sumušimai, kurie, pasak G. Krikščiūnienės, dažniausiai pasitaiko vasarą, taip pat – miego sutrikimai. „Su pastaraisiais dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimai, nerimas ir kitoks psichologinis diskomfortas. Šie nusiskundimai būdingi rudenį ir pavasarį, kai padaugėja įtampos darbe ir namie.
Dažniausių negalavimų dešimtukas:
1. Peršalimas ir gripas,
2. Kraujotakos sutrikimai ir širdies negalavimai,
3. Skausmas,
4. Virškinimo sistemos negalavimai,
5. Nesunkūs akių sudirginimai,
6. Alergija,
7. Šlapinimosi sistemos sutrikimai,
8. Pūslelinė,
9. Žaizdos ir sumušimai,
10. Miego sutrikimai, nerimas, nuotaikos pablogėjimas.