Klaipėdos ir Vilniaus gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą, atskleidė šių miestų centruose penktadienį atliktos gatvės apklausos. Pagal prioritetus toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamąjį turtą, o sostinės gyventojams svarbios ir investicijos į viešąjį transportą, verslumo didinimą, viešąjį valdymą.
Dauguma praeivių abiejuose miestuose teigė, jog daugiausia investuojama turėtų būti į mokslą, išsilavinimą, švietimą. „Žinoma, svarbu ir technologijos bei inovacijos, studijų kokybė ir kuo daugiau galimybių studentams. Reikėtų efektyviau organizuoti ir viešąjį valdymą“, – sakė Vilniaus centre kalbintas vyriškis.
Praeivių nuomone, didžiausios investicijos turėtų būti skiriamos ir mūsų šalies konkurencingumui, verslui, eksporto didinimui. Vilniečiai paminėjo ir investicijas į viešąjį transportą, kuris būtų modernus ir patogus.
Klaipėdiečiams prasmingiausios investicijos panašios – tarp svarbiausiųjų minimas išsilavinimas, švietimas, kultūra, sveikata.
„Geras išsilavinimas yra pagrindinis dalykas, užtikrinsiantis gerovę ateityje. Turiu mintyje ir asmenines žmogaus pajamas, ir darbo, veiklos galimybes, ir tai, kad žinios bei geri specialistai kuria didžiausią vertę visuomenei. Manau, kad švietimo ir mokslo sritis turi būti prioritetas ir į ją turėtume kreipti kuo daugiau investicijų“, – sakė jauna klaipėdietė.
Uostamiesčio gyventojams taip pat svarbu rūpinimasis žmogumi, šeima, geresnės gyvenimo sąlygos pensininkams ir investicijos į naujų darbo vietų kūrimą. Vyresnio amžiaus praeiviai taip pat vertina investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurio dairosi ir svečiose šalyse.
Su apklaustų gyventojų nuomone sutinka ir ekonomistas Rokas Grajauskas, „Danske“ banko analitikas Baltijos šalims, besilaikantis Benjamino Franklino nuostatos, kad didžiausią grąžą duoda investicijos į žinias.
„Manau, kad šis principas aktualus tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek visai visuomenei. Todėl jei paklaustumėte, kokią didžiausią investiciją šiandien gali padaryti valstybė, atsakyčiau, kad į švietimą. Man juk ne tas pats, kaip gyvensiu senatvėje ar kaip gyvens mano vaikai. Šiame masinės informacijos amžiuje itin svarbu bus mąstyti greitai, kritiškai bei kūrybiškai operuojant dideliais kiekiais skaitmeninės informacijos. Jei mūsų švietimo sistema sugebės paruošti taip mąstančius žmones, tai visiems mums užtikrins šviesesnę ateitį“, – teigė ekonomistas.
Naujojo laikotarpio ES investicijų strategija – efektyvi grąža.
„Pinigų pasaulyje yra labai daug. Tiesą sakant, pinigų yra daugiau, nei reikia, dauguma fondų susiduria su problema, kad nėra kur tų pinigų investuoti. Tai ypač aktualu dabartinėje – mažų palūkanų ir žemo pajamingumo – aplinkoje. Kas vyksta pas mus – mes iki tokių fondų neprieiname, nes didžioji dalis didelių infrastruktūrinių, energetikos ir kitų projektų yra finansuojama Europos Sąjungos fondų“, – sakė ekonomistas.
Apklausą (per ją pakalbinti beveik 100 praeivių sostinėje ir uostamiestyje) inicijavo Finansų ministerija, siekdama sužinoti sritis, į kurias, gyventojų manymu, investuoti prasmingiausia. Naujuoju ES fondų investicijų laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Lėšos koncentruojamos tose srityse, kurios gali užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą ir jos konkurencingumą. Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, apie 8 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins verslo konkurencingumą ir sudarys spartesnio ekonomikos augimo prielaidų. Taip pat labai svarbios yra investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti 14,5 proc. ES fondų lėšų.
Pasak R. Grajausko, Lietuva jau galėtų pradėti gręžtis į privataus kapitalo rinką – mat 2020 metais ES investicijos baigsis. „Mes pradėsime ieškoti privačių pinigų, tada atsigręšime į pensijų fondus, kurie ieško mažesnio pajamingumo, bet saugesnių investicijų. Vieni didžiausių žaidėjų šiame segmente yra Kanados, Nyderlandų, Japonijos pensijų fondai. Taip pat yra vadinamųjų valstybės turto fondų (arabų šalių, Norvegijos), kurie pagal skirtingą pajamingumą užsiima skirtingo rizikingumo investicijomis. Be abejo, šie pinigai nebus už dyką, bet jei projektai bus finansiškai atsiperkantys, tada investicijų tikrai bus galima rasti“, – sakė R. Grajauskas.