Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad kiekvienais metais paskutinę vasario dieną pasaulyje minima Retųjų ligų diena. Prie retųjų ligų priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių.
Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (European Organization for Rare Diseases – EURORDIS) duomenimis, šiuo metu žinoma apie 6–8 tūkst. įvairių retų ligų (sąrašas http://www.orpha.net.), prie kurių priskiriamos infekcinės ligos, pvz., virusinės hemoraginės karštligės, Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, botulizmas, vidurių šiltinė, jersiniozė, listeriozė, maras, spongiforminės encefalopatijos, kai kurios stafilokokų sukeltos ir parazitinės ligos (toksokarozė, tungiazė, trichineliozė, anisakiazė, maliarija ir kt.), stabligė, difterija, įgimta raudonukė, pasiutligė, poliomielitas ir kt. Kai kurios iš minėtų užkrečiamųjų ligų registruojamos ir Lietuvoje.
2004–2013 m. Lietuvoje iš viso užregistruoti 3 Creutzfeldto-Jakobo ligos atvejai. Tai – reta ir mirtina degeneracinė smegenų liga. Europos Creutzfeldto-Jakobo ligos epidemiologinės priežiūros tinklo (EUROCJD) duomenimis, 2011 m. Europoje buvo užregistruoti 639 sporadiniai šios ligos atvejai.
2013 m. Lietuvoje užregistruoti 2 bruceliozės atvejai (2004 ir 2009 metais). Bruceliozė – tai zoonozė, laukiniams ir naminiams gyvuliams pasireiškianti vislumo sutrikimu, o žmonėms – ilgalaikiu, kintančiu karščiavimu, nervų sistemos, judėjimo organų pakitimais ir kt.
Lietuvoje per 1998–2013 m. laikotarpį užregistruota 218 susirgimo leptospiroze (2013 m. – 10 atvejų) atvejų. Leptospirozę sukelia Leptospira interrogans bakterijos. Ligai būdingas karščiavimas, galvos, strėnų, blauzdų, pilvo skausmai. Galimos leptospirozės komplikacijos: inkstų, kepenų nepakankamumas, pneumonija, meningitas.
Mūsų šalyje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai. 2006–2013 metais iš viso buvo užregistruota 14 šios užkrečiamosios ligos atvejų (2013 m. – 4 atvejai). 2013 m. užregistruotas 1 legioneliozės atvejis (2012 m. – 9 atv.), 2 stabligės atvejai, 6 listeriozės atvejai, 1 vidurių šiltinės atvejis; pastarąjį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2011 metais.
Virusinės hemoraginės karštligės paplitusios tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose. Lietuvoje 2013 m. užregistruotas vienas įvežtinis dengės karštligės atvejis, 3 įvežtiniai šios ligos atvejai buvo užregistruoti atitinkamai 1994, 2003 ir 2011 metais. Dengės karštligė yra ūmi virusinė liga, kurią sukelia dengės virusas. Jį platina virusu užsikrėtę uodai.
Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų oficialiai buvo užregistruoti 37 įvežtinės maliarijos, 9 odos leišmaniozės, vienas filariozės, vienas nekatoriazės, 16 strongiloidozės atvejų. Šios parazitinės ligos yra labai skirtingos, skirtingi sukėlėjai (gali būti pirmuonys ir kirminai), ligų platintojai, užsikrėtimo būdai, infekcijos šaltinis, inkubacinis periodas, klinika ir kt. Šių ligų sukėlėjus dažniausiai perneša kraujasiurbiai vabzdžiai: uodai, moskitai, upiniai mašalai, blakės. Kai kuriomis iš šių ligų užsikrėsti galima per užterštą vandenį, maistą, dirvožemį. Tropinėms parazitinėms ligoms yra būdingas ilgas inkubacinis periodas, tai yra pirmi ligos požymiai gali pasirodyti tik po 6 mėn. ar metų, o tai apsunkina šių ligų diagnostiką.
Prieš vykstant į kai kuriuos kraštus, kad būtų išvengta sunkių užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama pasiskiepyti arba profilaktiškai pradėti vartoti vaistus, pavyzdžiui, norint išvengti maliarijos.
Parengė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyrius