Įsivaizduokite – atsidarote internetinę drabužių parduotuvę, išsirenkate jums patinkantį modelį ir… jį pasimatuojate. Taip, nesuklydote – galimybė virtualiai pasimatuoti drabužį šiandieniniame pasaulyje tampa realybe. Kaip ir drabužių spausdinimas 3D spausdintuvais, nanotechnologijų kuriant funkcinę tekstilę taikymas ar psichologinis pirkėjų konsultavimas.
Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams.
„Svarią įtaką aprangos gamybai ir verslui turės įvairūs modernūs įrenginiai, kurie pakeis žmones darbo vietoje. Jau šiandien užsakovai iš gamintojų reikalauja dar tiksliau atliktų siuvimo, sukirpimo operacijų, kurias ne visada įmanoma atlikti rankomis“, – teigia Neringa Prabulytė, baigusi mados inžineriją Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MDIF).
Pasak jaunos specialistės, gali būti, kad šie pokyčiai pakeis rinką – sumažės darbo vietų, tačiau produktas bus pagamintas greičiau, kokybiškiau ir pigiau. Be to, pirkėjai tampa išrankesni nei kada nors anksčiau: nesvarbu, kokiai amžiaus grupei ar kūno sudėjimui konstruojami gaminiai, jie turi būti tobuli.
3D technologijų specialistas mados verslui – būtinas
Verslo analitikai teigia – dėl didėjančios konkurencijos tampa vis paklausesni pagal individualius poreikius sukurti produktai ir paslaugos. Tačiau darbui ir laikui imlūs medžiagų ir aprangos gamybos procesai riboja mados verslo galimybes patenkinti vis labiau individualizuotus pirkėjų poreikius. Čia atsiranda galimybės 3D spausdinimo technologijoms.
Kaip prognozuoja IT rinkos tyrimų įmonė „Context“, 3D technologijų rinka 2020 metais išaugs iki 16,2 mlrd. dolerių (2015 metais – 4,1 mlrd. dolerių).
Pavyzdžiui, plačias 3D spausdinimo technologijų galimybes demonstruoja hipnotizuojančios dizainerio Iris Van Herpeno kolekcijos, o Karlas Lagerfeldas naudodamas šiuos spausdintuvus XX a. ikona tapusį „Chanel“ mados namų švarkelį pavertė XXI a. kūriniu.
KTU absolventai konstruoja drabužius garsiems prekės ženklams
Drabužių konstravimas 3D technologijomis garsiems dizaineriams – KTU mados inžinerijos absolventams ne naujiena. Štai įmonė „Kauno Baltija“ siuva modelius tokiems prekės ženklams, kaip „Karen Millen“, „Gerard Darel“ ar „Ted Baker“.
„Patinka dirbti šį darbą, čia nėra monotonijos, keičiasi gaminiai, konstrukcijos. Dirbame su pasaulinio garso įmonėmis, todėl yra iš ko semtis patirties – kiekvieno užsakovo reikalavimai vis kiti, tai skatina tobulėti. Džiaugiuosi galėdama dirbti su „lectra 3D“ programa, skirta drabužiams konstruoti. Ją naudoju norėdama išbandyti pradines drabužio konstrukcijas 3D aplinkoje“, – teigia mados inžinerijos absolventė Dovilė Sinkevičiūtė, įmonėje dirbanti jau penkerius metus.
Virtualūs įrankiai pakeitė aprangos dizainerių ir konstruktorių darbo vietą ir galimybes. Aprangos konstravimas, lekalų rengimas ir net pirminių pavyzdžių gamyba naudojantis specializuotais programų paketais šiandien atliekama kompiuterio ekrane. Pagal užsakovo poreikius sukurtas virtualus žmogaus manekenas gali ne tik „pasimatuoti“ drabužį, bet ir „įvertinti“ jo patogumą.
Profesionalus dizaineris-konstruktorius virtualiai „susiūtame“ drabužyje įvertina netikslumus ir tobulina gaminį, keisdamas medžiagos savybes ir konstrukcinius sprendimus.
Meno ir tiksliųjų mokslų derinys
„Kai reikėjo rinktis specialybę, baigus mokyklą buvo sunkoka. Norėjau studijuoti kažką, susijusio su dizainu, tačiau būtų ir tiksliųjų mokslų (man tai atrodė perspektyvu), nes ir mokykloje buvau pasirinkusi realinį profilį“, – sako D. Sinkevičiūtė.
Darbas mados versle – toli gražu ne vien menininkams. Dirbdamas drabužių inžinieriumi, dizaineriu turi išmanyti ne tik naujausias mados tendencijas, bet ir technologijas bei medžiagas. Nuo pirmojo perversmo tekstilės revoliucijoje, kai 1958-aisiais buvo išrastas lycraÒ pluoštas, inovacijų šiame versle atsiranda kone kasdien. Šiandien naujos tekstilės medžiagos kuriamos „įdarbinant“ biotechnologijas, nanotechnologijas, informacines technologijas, mikroelektroniką ir kitas mokslo sritis.
Šiuolaikiniai kūrėjai privalo galvoti apie aplinką
Mados verslas neretai susilaukia daug kritikos, kad teršia aplinką chemikalais, eikvoja natūralius gamtos išteklius energijai imliuose gamybos procesuose, neparduotais ir jau dėvėtų drabužių kalnais užverčia atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau, pasak KTU mados inžinerijos absolventės N. Prabulytės, toks požiūris – jau praeitis.
„Pasiūla viršija paklausą, tad ateityje svarbiausią įtaką verslui turės ekologiškumo požiūris į gaminį“, – įsitikinusi N. Prabulytė.
Gyvename nuolat besikeičiančioje aplinkoje, technologijų vystymasis keičia ir pramonę, ir verslą, keičiasi vartotojų įpročiai, vis svarbesnis tampa skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimas. Mados verslas siūlo ypač plačias įdomios karjeros galimybes jau šiandien, tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams auga ir keičiasi. Jau nebepakanka vien praktinių įgūdžių – reikalingas visas kompetencijų rinkinys: techninės, analitinės žinios, skaitmeninių technologijų išmanymas ir vadybos bei organizaciniai gebėjimai.
Tokių žinių ir gebėjimų kompleksą gali užtikrinti tik šiuolaikiškais didaktikos metodais paremtos, tarpdisciplininės, prieigą prie naujausių žinių ir technologijų suteikiančios studijos.
Pexels.com nuotr.