Mūsų senoliai, kurie daug dėmesio skyrė gamtai ir magiškoms galioms, suformavo unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių.
Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Lietuviško maisto restorano „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė sako, kad užsienio svečius ypač stebina Kūčių papročiai: „Jas švenčia tik kelios katalikiškų regionų valstybės, pvz., Lenkija ir Latvija, o daugelis tradicijų tiesiog išnyko per pastarąsias kelias kartas“, – pasakoja J. Kubolienė.
Nepelnytai pamirštos Kūčių vakaro gėrybės
Daug lietuvių bėgant laikui pamiršo anksčiau svarbiausiais laikytus Kūčių vakarienės valgius. Vienas iš tokių – tai nuo seno vėlėms skirta kūčia. Jos simboliškai ir iš pagarbos turėdavo paragauti kiekvienas šeimos narys. Kūčia būdavo gaminama iš įvairių pamirkytų ar šiek tiek apvirtų grūdų, kurių šeimininkas tuo metu turėdavo. Taip pat į sudėtį įeidavo žirniai, pupos, riešutai, aguonos – viskas būdavo sumaišoma su medumi pasaldintu vandeniu.
Etnologė Jūratė Bytautė išskiria ir kitą jau pamirštą Kūčių stalo patiekalą – avižų kisielių: „Mes esame įpratę gerti spanguolių ar džiovintų vaisių kisielių. O senovėje kisielius buvo daromas mirkant ir rauginant avižas, todėl būdavo ypač tirštas“, – teigia etnologė. Ji taip pat sako, kad jau išnyko tradicija per Kūčias barščius gaminti iš raugintų burokėlių.
Vis rečiau gaminami ir etnografiniams Lietuvos regionams būdingi patiekalai: Žemaitijoje tik kai kur yra išlikusi tradicija per Kūčias patiekti „cibulynę“, o Dzūkijoje – pyragėlius su džiovintais grybais. Jolanta Kubolienė teigia, kad populiariausi Kūčių stalo patiekalai, kuriuos į namus per Kūčias užsisako restorano klientai, yra būdingi netolimai praeičiai: „Populiaru tai, ką ant stalo dėjo mūsų mamos ir močiutės: burokėlių salotos, kepta žuvis su bulvėmis, barščiai su grybais, spanguolių kisielius, salotos su silke. Svarbu paminėti, kad kūčiukus mūsų tautiečiai dažniau perka. Tačiau tradicija patiems gamintis aguonpienį dar vis yra išlikusi“, – teigia J. Kubolienė.
Kūčių burtai, kuriems dabar ryžtųsi ne kiekvienas
Bene labiausiai turistams patinka ir įspūdį palieka įvairūs su agrarine mūsų protėvių kultūra susiję Kūčių vakaro būrimai. J. Bytautė teigia, kad įvairūs burtai dažniausiai būdavo skirti netekėjusioms merginoms ir vaikinams. Ji sako, kad tarp merginų vis rečiau buriamasi su riešutais ar kūčiukais: „Pasiėmusios saujelę riešutų ar kūčiukų ir juos skaičiuodamos, anksčiau merginos burdavosi, ar ateinančiais metais ištekės, ar ne. Porinis skaičius reikšdavo vedybas, neporinis – kad piršlybų dar reiks palaukti“, – pasakoja etnologė. Ji mini ir dar vieną visiškai išnykusį burtą, susijusį su antrosios pusės paieškomis: „Netekėjusi mergina vidury nakties nuoga bėgdavo iki pirties, apibėgusi 3 kartus aplink pirtį, pasižiūrėdavo pro langą. Ką pro langą pamatydavo – tas ir tapdavo jos išrinktuoju“, – teigia J. Bytautė.
Senoliai būrimams pasitelkdavo ir žvakes. Pasiėmę žvakę į šaukštą pripildavo skysto vaško, vėliau jį supildavo į dubenį su vandeniu. Pagal iš vandens ištraukto vaško formą spręsdavo, kas jų lauks ateinančiais metais.