Kas gi mums gelbsti, kai suserga mūsų auginami gyvūnai? Žinoma, į pagalbą skuba veterinarijos gydytojai. „Minint pasaulinę veterinarijos dieną, kuri šiais metais skirta gyvūnų gerovei, norisi dar kartą pakalbėti apie kartu su mumis gyvenančius augintinius – šunis ir kates. Tiek šunys, tiek katės mūsų namus pripildo džiaugsmo, jaukumo, ramumo, šalia jų pailsime po sunkios darbo dienos, su jais išeiname pasivaikščioti ir kartu leidžiame pailsėti savo pavargusioms akims nuo įtempto darbo kompiuteriu“, – aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Trumpickaitė-Dzekčiorienė.
Subalansuota mityba
Šunų ir kačių gera savijauta yra tiesiogiai susijusi su sveika subalansuota mityba. Tinkamai šeriami mūsų augintiniai yra sveiki ir žvalūs. Augintinių pašare neturi trūkti būtinų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių.
Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jų gyvūnai gali gauti gyvūninių ir augalinių baltymų pavidalu. Turint omeny, jog šunys yra mėsėdžiai, lengva suprasti, kad jiems reikia daug didesnio kiekio baltymų nei žmonėms. Katėms reikalingas dar didesnis baltymų kiekis racione. Didesnis jų kiekis taip pat turėtų būti gaunamas gyvūninių baltymų pavidalu.
Yra 10 svarbių amino rūgščių, kurių šunų ir kačių organizmas negali sintetinti, todėl visas jas mūsų augintiniai turėtų gauti su pašare esančiais baltymais. Kačių organizmas nesugeba gaminti amino rūgšties taurino, kurio trūkumas sukelia daugybę medžiagų apykaitos, sveikatos problemų. Taurino gausu žuvyse, paukštienoje, smulkiuose graužikuose, o augaliniuose produktuose jo esama labai nedaug.
Riebalai yra gausus energijos šaltinis. Kaip ir baltymai, jie gali būti gyvūniniai ir augaliniai. Riebaluose yra svarbių riebiųjų rūgščių, kurios nėra gaminamos gyvūnų organizme ir kurios yra labai svarbios, padeda pernešti riebaluose tirpius vitaminus, atlieka svarbų vaidmenį ląstelėse vykstančiuose procesuose. Nors riebalų svarba yra didžiulė, tačiau taip pat nereikia pamiršti, kad per didelis jų kiekis gali sukelti sveikatos problemų.
Mineralinės medžiagos ir vitaminai dalyvauja daugybėje svarbių organizmo biologinių procesų, jie svarbūs kaulų ir dantų formavimuisi, nervinių impulsų perdavimui.
Angliavandeniai taip pat yra energijos šaltinis, tačiau reikia nepamiršti, kad duodant per didelį jų kiekį gyvūną galima lengvai nutukinti.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkant ėdalą augintiniui
Rasti tinkamą maistą savo šuniui ar katei nėra taip paprasta. Renkantis ėdalą, visada reikia atkreipti dėmesį į sudėtines jo dalis, į baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių kiekį. Žiūrėkite, kad pašaras atitiktų gyvūno amžių, energijos poreikį, fiziologinę būklę ar net veislę. Mažo svorio ir nepasižymintiems dideliu aktyvumu šunims per dieną reikia gauti daug mažesnį kalorijų kiekį nei didesniems ir labai aktyviems šunims.
Namuose laikomos katės paprastai sunaudoja mažiau energijos nei tos, kurios išleidžiamos į lauką, todėl ir jų su maistu gaunamas kalorijų kiekis turėtų būti mažesnis. Visoms situacijoms tinkančios kalorijų skaičiavimo formulės nėra, nes kiekvieno gyvūno gyvenimo būdas ir medžiagų apykaita yra saviti, todėl savo augintinio svorį turite nuolat stebėti patys. Net ir mažo kaloringumo pašaruose esantis kalorijų kiekis gali gerokai skirtis.
Dienos racionas
Amerikos nacionalinė mokslo akademija nurodo, kad šuniukai per dieną turėtų gauti 56 g žalių baltymų ir 21 g riebalų, apie 15 kg sveriantys suaugę šunys – 25 g baltymų ir 14 g riebalų, apie 15 kg sveriančios vaikingos ar žindančios kalės – 69–158 g baltymų ir 29–67 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 296 kilokalorijų (nedidelių, iki 5 kg sveriančių ir aktyvumu nepasižyminčių šunų) iki 3170 kilokalorijų (apie 40 kg sveriančių vaikingų kalių) per dieną.
Kačiukui per dieną reikia apie 10 g žalių baltymų ir 4 g riebalų, apie 4 kg sveriančiam suaugusiam katinui – apie 12,5 g žalių baltymų ir 5,5 g riebalų, apie 4 kg sveriančiai žindančiai katei – 41 g žalių baltymų ir 12 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 170 kilokalorijų (šiek tiek daugiau nei 2 kg sveriančių nenutukusių namie auginamų kačių) iki 1091 kilokalorijos (apie 9 kg sveriančių vaikingų ar žindančių kačių) per dieną. Tačiau kai kurių egzotinių laukinių kačių kalorijų poreikis gali būti netgi mažesnis arba didesnis, nei nurodyta.
Pavojingi produktai
Pasak specialistės, maistas, kurį mes valgome, neatitinka mūsų augintinių mitybos poreikių. Kuo daugiau augintinius lepinsime savo maistu, tuo mažiau jie norės ėsti savąjį. Taigi jūsų augintinis gaus nepakankamą jam reikalingų vitaminų, mineralų, amino rūgščių kiekį ir per didelį tų medžiagų kiekį, kurio jam nereikia.
Pavyzdžiui, tiek šunims, tiek katėms negalima duoti svogūnų ir česnakų (tiek žalių, tiek virtų, keptų ar miltelių pavidalo), nes jie gali sukelti anemiją. Pavienė nedidelė gauta jų dozė tokio poveikio neturės, tačiau didelė dozė ar nedidelės nuolatinės dozės gali sukelti apsinuodijimą. Šerdami gyvūną savo maistu rizikuojame greitai jį nutukinti. Arba gyvūnas gali tapti itin išrankus maistui. Vėliau labai sunku atpratinti šunį ar katę nuo tokio įpročio.
Yra produktų, kurių, kad ir kaip norėtume įtikti savo augintiniui, geriau neduoti net ir lepinimo tikslais. Nors atrodo įprasta katėms duoti pieno, tačiau pasirodo, kad dauguma kačių netoleruoja piene esančios laktozės, jų virškinimo sistema nesugeba perdirbti pieno produktų, dėl ko gali sutrikti jų virškinimas ir pasireikšti viduriavimas. Kai kuriems šunims pieno produktai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimų, viduriavimą ir alergiją maistui.
Vynuogės ir razinos šunims ir katėms sukelia inkstų veiklos sutrikimų, net nedidelis jų kiekis sukelia sveikatos problemų, kurių pirmas požymis – vėmimas. Didelės kofeino dozės katėms ir šunims gali būti mirtinos. Apsinuodijimo kofeinu požymiai: neramumas, padažnėjęs kvėpavimas, smarkus širdies plakimas, raumenų drebėjimas. Kofeino gausu arbatoje ir kavoje, kakavoje, šokolade, kai kuriuose gaiviuosiuose ir tonizuojančiuose gėrimuose. Taigi, prieš duodami savo augintiniams produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, gerai pagalvokite. Šokolade, be kofeino, taip pat yra panašios į jį medžiagos teobromino, kuris yra pavojingas šunims ir katėms. Duodant savo augintiniams bet kokios rūšies šokolado (pavojingiausias yra tamsusis šokoladas), jame esantis teobrominas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, traukulius ir net mirtį. Šunims ir katėms taip pat pavojingi yra saldumynai, į kurių sudėtį įeina saldiklis ksilitolis. Ksilitolis kačių ir šunų organizme didina insulino kiekį, o šis savo ruožtu mažina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia kepenų veiklos sutrikimus.
Jeigu namie kepate mielinius kepinius, o šalia sukiojasi jūsų augintinis, nesugalvokite numesti jam gabalėlio mielinės tešlos. Mielinė tešla turi savybę kilti, ji tai darys ir jūsų augintinio skrandyje, o tai sukels stiprų skausmą. Be to, dėl tešloje vykstančios fermentacijos gaminasi alkoholis, kuris gali sukelti apsinuodijimą.
Kačių nereikėtų pernelyg dažnai šerti kepenimis, nes tai gali sukelti apsinuodijimą vitaminu A. Šio apsinuodijimo simptomai – kaulų deformacija, osteoporozė.
Šunims negalima duoti avokadų, makadamijų riešutų, persimonų, persikų, slyvų. Avokaduose esanti medžiaga persinas yra toksiška šunims. Vos keli makadamijų riešutai jūsų augintiniui gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu šunį šersite šokoladu, kurio sudėtyje yra makadamijų riešutų, patys to nenorėdami galite likti kalti dėl savo šuns mirties. Persimonų, persikų ir slyvų sėklos sukelia šunims plonųjų žarnų uždegimą.
Nepatartina su savo augintiniais dalytis sūriais maisto produktais: per didelis druskos kiekis sukelia apsinuodijimą natriu. Apsinuodijimo simptomai yra vėmimas, viduriavimas, apatija, drebulys, pakilusi kūno temperatūra.
Kaip teigia S. Trumpickaitė-Dzekčiorienė, viena dažniausių augintinių apsinuodijimo priežasčių yra žmonėms skirtų vaistų prarijimas. Todėl vaistus reikia laikyti gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Niekada gyvūnams neduokite savo vaistų: kai kurios vaistuose esančios veikliosios medžiagos tinka žmonėms, tačiau yra labai pavojingos gyvūnams.