Atbundant pavasariui gamtoje pražysta ir pirmieji augalai. Dažnai kyla noras nusiskinti pražydusį augalo žiedą. Tačiau būtina nepamiršti, kad mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi, tad jų reikia vengti.
Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba jų suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę paliesti, nuskinti, paragauti. Taip pat vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė, negu suaugusių žmonių. Pavojų gali sukelti daugelis augalų, jei vaikas jų paragautų. Kai kurie augalai labai nuodingi, kiti yra ne tokie pavojingi, tačiau galintys pažeisti odą, gleivinę, sudirginti žarnyną, o jautresniems žmonėms – ir sukelti alergiją. Aitriai kvepiantys augalai, pavyzdžiui, jazminaičiai, pelargonijos, gali erzinti ar sukelti galvos skausmą. Pvz., darželinė rūta gali nudeginti odą, sukelti odos dermatitus. Dar kiti augalai gali sužeisti spygliais, aštriais lapų kraštais.
Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai.
Žolės, gėlės, medžiai ir krūmai, kuriai galima apsinuodyti
- Amerikinė fitolaka (visas augalas, ypač lapai ir uogos)
- Baltasis čemerys (visas augalas, ypač šaknys)
- Darželinis pupmedis (visas augalas)
- Juodoji drignė (visas augalas)
- Brugmansijos (visas augalas)
- Kukmedžiai (visas augalas)
- Kurpelės (visas augalas, ypač lapai ir šaknys)
- Lobelio čemerys (visas augalas, ypač šaknys)
- Paprastasis ricinmedis (visas augalas, ypač sėklos)
- Paprastasis žalčialunkis (visas augalas)
- Paprastoji durnaropė (visas augalas, ypač sėklos ir lapai)
- Paprastoji pakalnutė (visas augalas)
- Paprastoji rusmenė (lapai, žiedai, sėklos)
- Rudeninis vėlyvis (visas augalas)
- Tabakas (visas augalas)
- Vaistinė šunvyšnė (visas augalas, ypač uogos)
- Kiauliauogė (visas augalas)
- Rododendras (visas augalas)
- Hortenzija (visas augalas)
- Laukinė ir kultūrinė vyšnia (šakelės ir lapai)
- Paprastoji alyva
- Darželinė rūta (visas augalas)
- Kelminis papartis (visas augalas)
- Smidras (nuodingos uogos) ir kt.
Apsinuodijimo simptomai
Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl pasireiškia ir skirtingi apsinuodijimo simptomai. Jie pasireiškia iškart arba po slaptojo laikotarpio.
- Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimą sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.
- Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne.
- Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt.
- Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolės toksinai.
- Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15–60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesulaukus pagalbos mirštama pirmąją valandą.
- Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele.
- Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms, o kartais net po paros.
- Vaistinė gelsvė, sibirinis barštis, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą prie jų prisilietus, arba nudegina jų syvai. Šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.
Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą
Jei mažylis paragavo nuodingo augalo, reikėtų kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą.
Priešnuodžio šiems augalams nėra
Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą. Būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį. Be gydytojo nurodymo nevartoti jokių medikamentų, nesiimti medicininių procedūrų.
Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų
Iš karto reikia pasitraukti nuo alergiją sukeliančio augalo. Pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei vaikas pradeda dusti arba tinsta kūnas.
Kaip išvengti nuodingų augalų?
- Išmokti atpažinti nuodingus augalus ir vengti susidūrimo su jais.
- Neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų.
- Neskinti ir nenešti augalų namo.
- Nepamiršti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos.
- Apželdinant savo sodus ir kiemus pasidomėti, ar pasirinkti augalai nėra nuodingi, ypač ar jie nepavojingi vaiko sveikatai. Jei jau nusprendėte patikusį nuodingą augalą įsigyti, sodinkite jį ten, kur jo negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei vaikai. Geriausia tokius augalus aptverti tvorele.
- Skindami, persodindami ar naikindami nuodinguosius augalus apsivilkite drabužius ilgomis rankovėmis, apsiaukite guminius batus, apsimaukite pirštines.
- Išvykoje į gamtą mūvėkite ilgas kelnes ir dėvėkite marškinius ilgomis rankovėmis.
Parengė sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė