Lapkričio 5 d., ketvirtadienį, tęsiant antrąjį viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ sezoną, vyks jau antrasis susitikimas su KTU profesoriumi emeritu Giedriumi Kuprevičiumi. Iškilus muzikas kalbės apie estetiką, robotų akimis, ir manipuliacijas emocijomis.
Sezono antroji paskaita „Emocijos ir technologijos“ vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val. Visuomenei atvirų šešių paskaitų ciklas truks pusę metų, paskaitos bus tiesiogiai transliuojamos KTU portale www.ktu.edu.
Jūsų antrosios paskaitos pavadinimas – „Emocijos ir technologijos“. Iš pažiūros tai du skirtingi ir nieko bendra neturintys dalykai. Kas juos sieja?
Emocijos, jei prisiminsime tradicinį apibrėžimą, – gyvūno ar žmogaus tiesioginis šališkas aplinkos reiškinių ir situacijų reikšmių išgyvenimas. Taigi technologijos reikalingos tam, kad tą asmeninį išgyvenimą mes priimtume kaip savo.
Toli eiti nereikia – Garliavos mergaitės istorija, Boriso Nemcovo nužudymas, su FIFA ar „Volkswagen“ susiję skandalai – tai vis dirgikliai, kurie patys savaime išblėstų labai greitai, nes iš esmės tokių įvykių stygiaus niekada nebuvo.
Kitas reikalas, kai tie įvykiai yra palankūs tam tikroms visuomenės nuomonės manipuliacijoms, tada įvykio emocionalumas padauginamas, išplėtojamas iki isterijos arba blaivaus proto netekimo. Įdomiausia tai, kad tais momentais visi patenkinti.
Turbūt sutiksite, kad emocijos veikia įvairius žmogaus priimamus sprendimus. Ar kuriant, vystant naujas technologijas nuo emocijų reikia atsiriboti, jeigu tai apskritai įmanoma?
Emocijos nėra darbo įrankis, tačiau tai stiprus dirgiklis. Būna, kad emocijos pagimdo naujų idėjų, tačiau atidžiau pažvelgus jos nėra originalios. Jau vien todėl, kad gimsta labai stipraus potyrio metu, kuris turi aiškią ir nebūtinai kartojamą prigimtį. Naujoms idėjoms reikia ramybės ir proto įvaržos.
Manipuliuoti emocijomis mokomasi nuo kūdikystės. Ar įmanoma manipuliuoti technologijomis?
Šioje srityje mes visi meistrai. Visiems gyviems padarams įgimta žaisti emocijomis ir tokiu būdu siekti savų tikslų. Prisiminkite, kaip į jus žvelgia šuo, norintis miegoti jūsų lovoje. Augintinis pasieks savo, nes emociškai jūs būsite nuginkluotas. O jei nepaklusite, jausite kaltę, kuri taip pat yra emocijos dalis.
Ar manipuliacija pasitelkus emocijas visada turi tik neigiamą atspalvį?
Ne, bet emocionalios būsenos apimti žmonės apie tai nemąsto. Dažnai emocijos supainiojamos su jautrumu. Apie tai taip pat pasikalbėsime paskaitoje. Sako, meno žmonės labai jautrūs. Ar iš tiesų? Prisiminkime – XXI amžiaus menininkai yra visuomenės, kokią esame sukūrę, dalis.
Šiuolaikinės technologijos pasitelkiant įvairius metodus geba atpažinti žmonių emocijas. Ar ateities visuomenė, norėdama atpažinti aplinkinių emocijas, apsieis be kompiuterių pagalbos?
Emocijos iš prigimties nieko nekeičia, nes yra išvestinis žmogaus elgsenos produktas. Emocijos nieko nekuria, tik garą nuleidžia. Todėl visais laikais, nesvarbu, kokia santvarka, valdovai mielai pasitelkdavo į talką menininkus, šie puikiai įgyvendindavo visus vienokios ar kitokios politikos tikslus jautriu, emocionaliu būdu.
Lietuvoje nematau jokių išimčių – visa masinė kultūra yra paranki valdžiai ir tai, kad susidaręs įspūdis, jog ji neturi nieko bendra su politika, yra dar viena emocijų valdžios pergalė.
Vadinamieji rimtieji menai, atrodytų, dar toliau nuo pragmatizmo, tačiau panagrinėję dabartinę jų būklę ir turinį rasime, kad ir jie nedaug kuo skiriasi nuo masinės kultūros. Pavyzdžiui, mėgėjų solistų dalyvavimas simfoninės muzikos koncertuose arba gatvėje sutiktų praeivių prašymas čia pat nutapyti paveikslą (prašantys dažnai yra dailininkai profesionalai) yra tas pats, kas ir „Trys minutės šlovės“ kokiame nors televizijos kanale. Gal daugiau ir nereikia, kai sėkmė tik atsitiktinė.
Paskaitoje kalbėsite ir apie estetiką, robotų akimis. Estetika plačiajai visuomenei vis dar asocijuojasi tik su menu. Kuo pasižymi mokslinė estetika ir ką ji tiria?
Tai labai įdomi ir kažkodėl nepopuliari tema. Mūsų visuomenė atpratinta mąstyti gilesnėmis kategorijomis, nes tada gali turėti nenumatytų problemų. Kai ir valdžios vyrai mąsto paviršutiniškai, be studijų ir analizės (darbo grupių sudarymas eilinėms problemėlėms spręsti tėra to patvirtinimas), tada puikiai pasitarnauja masinė psichozė aplink kokį skandaliuką. Nenustebau sužinojęs, kad aktorius Leonardas DiCaprio dalyvaus skubiai kuriamame holivudiniame filme apie „Volkswagen“ įmonės skandalą.
Kodėl pasirinkote kalbėti apie estetiką, robotų akimis?
Patikslinsiu – mūsų akimis, nes patys nejausdami robotėjame. Viename romane skaičiau apie robotus, kuriems trūko tik emocijų, o žmonėms stigo robotiškumo. Tame romane mokslininkai bandė spręsti šių savybių balanso klausimą.
Tad labai svarbus yra susivokimas. Apie tai visiškai nebešnekame, nes robotams labai pavojinga suvokti, kad jie – robotai, o žmonėms būtų sveika suprasti, kad jie jau beveik ne žmonės…
Atskirų mokslų, tokių kaip matematika, fizika ar chemija, vertę parodo įvairūs atradimai, išradimai, inovacijos. Kaip pamatuoti ir įvertinti gražų peizažą, žmogaus išvaizdą ar žydinčių gėlių lauką?
Visi atradimai sukelia emocijų, lygiai kaip ir įspūdingas peizažas ar gražus drabužis, ypač sužinojus jo kainą. Jei rimtai – be emocijų neįmanoma gyventi, kaip ir be jų valdymo įgūdžių. Gerai, jei gali suvaldyti jas pats, blogai, kai tavo emocijas valdo kiti. Apie tai ir pakalbėsime.
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus atvirų paskaitų ciklas vyks pirmąjį mėnesio ketvirtadienį KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val.:
- 2015 lapkričio 5 d. – „Emocijos ir technologijos“
- 2015 gruodžio 3 d. – „Pasaulio garsovaizdžiai“
- 2016 vasario 4 d. – „Penktoji muzikos kilmės versija“
- 2016 kovo 3 d. – „Žmogaus balsas ir informacija“
- 2016 balandžio 7 d. – „Muzika, kurios nėra“
KTU