Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms skirti šventiniai renginiai nuvilnijo ir užsienio šalyse – į koncertus, parodas, konferencijas, filmų seansus tautiečius kvietė Lietuvos diplomatinės atstovybės Armėnijoje, Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Indijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Moldovoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, Turkijoje, Ukrainoje ir Vengrijoje.
Kovo 11 dieną Lietuvos ambasados Armėnijoje surengtame minėjimo renginyje Jerevano prestižinėje Arno Babadžaniano vardo kamerinės muzikos salėje gausiai susirinkusiems svečiams koncertavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. Menininkai atliko autentišką programą, sudarytą iš muzikinių improvizacijų pagal kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.
Vienos diplomatinėje akademijoje kovo 9 dieną susirinkę svečiai klausėsi Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno universitete studijuojančių smuikininkių Ievos Pranskutės ir Simonos Venslovaitės atliekamų lietuvių kompozitorių kūrinių.
Kovo 11 diena Čekijoje paminėta tarpukario Kauno architektūros parodos atidarymu Nacionalinėje technikos bibliotekoje Prahoje. Visą mėnesį Prahos gyventojai ir svečiai galės susipažinti su Kauno architektūros festivalio parengta Kauno modernistinę architektūrą pristatančia paroda, kuri atskleidžia unikalų Baltijos regione funkcionalistinės ir Bauhauso architektūros klestėjimo laikotarpį 1920–1940 metais.
Lietuvos ambasada Estijoje kovo 11 dieną surengė lietuvių dainininkės Astos Krikščiūnaitės ir pianistės Audronės Kisieliūtės šventinį koncertą bei priėmimą. Jame dalyvavo Estijos visuomenės veikėjai, politikai, pareigūnai, kultūros, meno, švietimo, verslo, diplomatinio korpuso atstovai, žurnalistai, lietuvių bendruomenės nariai. Kovo 6 d. Tartu universitete lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos garbės konsule Birute Klaas-Lang bei Baltijos gynybos koledžu surengė atvirą susitikimą-diskusiją, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui.
Kartu pasidžiaugti Lietuvos laisvės metais kovo 11 dieną istoriniuose Tbilisio miesto tarybos rūmuose Lietuvos ambasados kvietimu susirinko daugiau nei trys šimtai svečių. Renginio metu atidaryta simbolinių ES valstybių narių vėliavų paroda „Nepriklausomos istorijos“. Lietuvą sveikino Gruzijos parlamento pirmininkas, vicepremjeras, užsienio reikalų, euroatlantinės integracijos, teisingumo, vidaus reikalų ministrai, Tbilisio miesto meras bei tarybos pirmininkas, parlamentarai, kariškiai, menininkai, verslininkai, akademinės bendruomenės atstovai, Gruzijos lietuviai.
Lietuvos ambasadoje Delyje kovo 11 dieną surengta Nepriklausomybės 25-mečiui skirta šventė. Per ją ambasados kiemelyje atidaryta Lietuvos menininkių Aušros Kleizaitės ir Monikos Žaltauskaitės Grašienės darbų paroda „Būti žmogumi“.
Kovo 12 d. į Lietuvos ambasados Japonijoje surengtą minėjimą susirinko daugiau kaip 100 svečių – Japonijos politikos, visuomeninių organizacijų, verslo, kultūros ir žiniasklaidos atstovų, Tokijuje reziduojančių užsienio šalių diplomatų, Japonijos lietuvių bendruomenės narių. Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ambasada skyrė visą ciklą renginių: atstovybėje surengtos Lietuvos laisvės kelią atspindinčios istorinių nuotraukų bei leidinių apie Lietuvą japonų kalba parodos, kovo 10 dieną ambasadoje vyko Lietuvos tekstilės ir tautodailės dirbinių, maisto produktų pristatymas verslininkams. Parodoje, kurioje buvo pristatoma 11 Lietuvos įmonių produkcija, apsilankė daugiau kaip 100 Japonijos verslininkų.
Kovo 10 dieną Niujorke lietuvių bendruomenės ir užsienio diplomatinių atstovybių darbuotojai klausėsi žymaus profesoriaus, buvusio JAV valstybės sekretoriaus specialiojo patarėjo Baltijos šalių reikalams Paulo Goble‘o pranešimo apie Lietuvos nepriklausomybę. Per renginį grojo pianistas Andrius Žlabys, lietuvių kompozitorių dainų atliko operos solistė Kristina Malinauskaitė, akompanuojama maestro Christopherio Fecteau. Svečiams buvo dalijamos Niujorko ateitininkų, dalyvaujančių akcijoje „Lietuvai ir man“, nupintos trispalvės apyrankės.
Kovo 9 dieną Londono lietuviai ir jų bičiuliai rinkosi į dokumentinio filmo „Nematomas frontas“ premjerą Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos ambasados iniciatyva Šiuolaikinio meno institute organizuotame renginyje apsilankė ir vienas iš juostos kūrėjų Jonas Ohmanas.
Lietuvos ambasada Kinijoje kovo 11 dieną pakvietė svečius į iškilmingą minėjimą. Jame dalyvavo Kinijos užsienio reikalų viceministras Wangas Chao, kiti aukšti pareigūnai, verslo atstovai, žurnalistai, Kinijoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, lietuvių bendruomenės nariai. Renginio svečiams 25 metų senumo įvykius priminė ištraukos iš Jono Meko dokumentinio filmo „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“. Iškilmingas nepriklausomybės 25-mečio minėjimo renginys surengtas ir Honkonge. Lietuvos garbės konsulas Raj Sital Motwani drauge paminėti šios sukakties sukvietė Honkongo lietuvių bendruomenę ir Lietuvos draugus.
Kroatijos pajūryje esančiame Zadaro mieste kovo 11 d. Lietuvos garbės konsulės Rimos Koić, Zadaro miesto savivaldybės ir Zadaro turizmo informacijos biuro iniciatyva surengtas Kretingos folkloro ansamblio „Šokim trypkim“ ir ansamblio „Svajonių aidas“ koncertas.
Kovo 10 dieną Rygos katedros ansamblyje esančiame viename seniausių Europoje muziejų – Rygos istorijos ir laivininkystės muziejuje – Lietuvos ambasada surengė šventinį koncertą ir priėmimą. Jame dalyvavo Latvijos valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, kultūros įstaigų ir verslo struktūrų atstovai, diplomatinio korpuso nariai. Renginyje taip pat apsilankė Latvijos parlamento pirmininkė Ināra Mūrniece. Šventinį koncertą (per jį skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai) Latvijai dovanojo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai ir jų mokytojai.
Lietuvos ambasados Lenkijoje kovo 9 dieną surengtoje konferencijoje Varšuvos Karalių rūmuose pranešimus skaitė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, profesoriai Šarūnas Liekis ir Marekas Kornatas. Renginyje vyko gyva diskusija, per ją analizuotas Lietuvos ir Lenkijos kartu nueitas nepriklausomybės kelias, kalbėta apie tai, ką dar galima nuveikti siekiant didesnio abiejų tautų tarpusavio supratimo. Po konferencijos gausiai susirinkusiems svečiams koncertavo Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai.
Liuksemburgo „Tramsschapp“ kultūros centre Nepriklausomybės atkūrimo metines kovo 11 d. paminėjo gausiai susirinkę diplomatinio korpuso atstovai, Liuksemburgo ir Europos institucijų darbuotojai, Liuksemburgo lietuviai ir Lietuvos draugai. Svečiams pristatyta įspūdinga M. K. Čiurlionio muzikos, tapybos ir žodžio meno programa „Čiurlionio pasaulis“. Ją atliko menininko proanūkis pianistas Rokas Zubovas ir pianistė Sonata Zubovienė.
Kišiniovo Nacionaliniame archeologijos ir istorijos muziejuje Lietuvos ambasada Moldovoje kovo 10 dieną surengė Baltijos gitarų kvarteto koncertą. Muzikantai atliko specialiai Kišiniovo publikai parengtą programą. Minėjimo renginyje apsilankė Moldovos politikai, verslo, meno ir kultūros atstovai, lietuvių bendruomenės nariai, Kišiniove reziduojantys užsienio šalių diplomatai. Sveikindamas susirinkusiuosius, Lietuvos ambasadorius Moldovoje Rimantas Latakas pažymėjo ypatingą Moldovos, kurios parlamentas gegužės 31 dieną pirmasis pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, vaidmenį Lietuvos tūkstantmetėje istorijoje.
Paryžiuje kovo 11 d. surengtas styginių kvarteto „Fabula Rasa“ koncertas. Per jį skambėjo M. K. Čiurlionio, Juozo Naujalio ir prancūzų kompozitoriaus Ernesto Šosono kūriniai. Strasbūro Oranžerijos parke kovo 11 dieną pasodintas lietuviškas ąžuoliukas, Europos Tarybos rūmuose grojo Lietuvos džiazo virtuozai Janas Maksimovič ir Dmitrijus Golovanovas. Gyvais Kovo 11-osios įspūdžiais su svečiais pasidalijo Europos Parlamento narys, Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas.
Kaliningrado srities filharmonijoje kovo 11 dieną įvyko iškilmingas minėjimas. Jame dalyvavo užsienio šalių diplomatai, Kaliningrado srities Dūmos ir Vyriausybės nariai, kūrybinių sąjungų, žiniasklaidos, verslo atstovai bei lietuvių bendruomenės nariai. Svečiams koncertavo vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir operos solistas, baritonas Deividas Staponkus.
Kovo 11 dieną Švedijos lietuvių bendruomenė surengė minėjimą Lietuvos ambasados Stokholme patalpose. Šventėje dalyvavo lietuvių bendruomenės, ambasados atstovai, buvo rodomas filmas „Mes dar dainuosim“. Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai taip pat vyko Malmėje, Kristianstade, Halmstade ir kituose šalies miestuose. Kovo 9 dieną Jonšiopinge vyko verslo ir kultūros seminarai, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas apsilankė Jonšiopingo kultūros centre, Ryhovo regioninėje ligoninėje.
Lietuvos ambasada Turkijoje Nepriklausomybės 25-mečiui paminėti surengė Baltijos gitarų kvarteto koncertą istoriniuose Ankaros rūmuose. Į iškilmingą renginį susirinko Turkijos parlamento, vyriausybės nariai, visuomenės ir kultūros veikėjai, ambasadoriai, Lietuvos garbės konsulai ir lietuvių bendruomenės atstovai. Turkijos Europos reikalų ministras Volkanas Bozkiras sveikinimo kalboje pažymėjo, kad pastarieji trys metai buvo ypač intensyvūs vystant dvišalius santykius, ir padėkojo už nuolatinę Lietuvos paramą Turkijai siekiant narystės ES.
Ukrainos nacionaliniame akademiniame operetės teatre Kijeve kovo 10 dieną surengtame minėjimo renginyje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas. „Prieš ketvirtį amžiaus Lietuva ir Ukraina petys į petį stovėjo kartu Vilniuje, pilietiniu ryžtu, degančiomis žvakelėmis ir dainomis atremdami SSRS grubų karinį taikių demonstrantų puolimą. Laisvoji Lietuva teikė ir teiks laisvajai Ukrainai visą įmanomą pagalbą“, – sakė A. Krivas. Pagrindiniu šventės akcentu tapo jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusio ir augusio jaunojo talento, akordeonisto Martyno Levickio koncertas.
Kovo 10 dieną į Lietuvos ambasadą Vengrijoje rinkosi lietuvių kalbos puoselėtojai. Ambasada Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirtų renginių ciklą pradėjo susitikimu su lituaniste Joana Pribušauskaite. Lietuvių bendruomenės nariai ir lietuviškai kalbantys vengrai buvo supažindinti su lituanistikos (baltistikos) centrų veikla įvairiose pasaulio šalyse.
Užsienio reikalų ministerijos informacija
Ambasadų nuotraukos