Kraujo vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, išsivystanti kaulų čiulpuose arba limfmazgiuose ir apimanti daugybę įvairių ligos formų. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas dr. Domas Vaitiekus sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kraujo vėžio gydymas reikšmingai patobulėjo, todėl daugumai pacientų galima padėti įveikti šią ligą arba su liga gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – į medikus kreiptis laiku.
Su gydytoju kalbamės apie kraujo vėžį, jį sukeliančius rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus.
Gydytojau, kas yra kraujo vėžys?
Kraujo vėžys vystosi kaulų čiulpuose arba (ir) limfiniame audinyje, pakitus kraujodaros ląstelėms ir joms įgijus vėžinių savybių. Atliekant šiuolaikinius molekulinius tyrimus, galima išskirti daugybę įvairių kraujo vėžio formų: nuo labai agresyvios ligos – ūminės leukemijos, kai pacientas suserga staiga ir negydant gali mirti labai greitai, iki kitų kraujo vėžio formų, kai diagnozavus ligą nereikalingas gydymas, tik aktyvus gydytojo hematologo stebėjimas.
Kokie šios ligos rizikos veiksniai?
Šios onkologinės ligos specifinių rizikos veiksnių neturi. Kraujo vėžio atsiradimą gali paskatinti kai kurie virusiniai susirgimai, pavyzdžiui, Epšteino-Baro virusas, rūkymas, cheminės medžiagos, radiacinė apšvita spindulinės avarijos metu ar kitoks radiacinis poveikis. Taip pat su didesne rizika susirgti kraujo vėžiu susiduria pacientai, kurie anksčiau sirgo kitomis onkologinėmis ligomis.
Kokia kraujo vėžio profilaktika?
Kiekvienam žmogui rekomenduojama kartą per metus atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Šio tyrimo rezultatai gali parodyti pirmuosius kraujo vėžio požymius, nors esant kai kurioms vėžio formoms paprastas kraujo tyrimas gali būti normalus, todėl profilaktinių programų dėl kraujo vėžio heterogeniškumo kol kas nėra.
Kokie simptomai gali išduoti kraujo vėžį?
Kraujo vėžys apima daugybę šios ligos formų, jos visos skiriasi simptomais, todėl tik kraujo vėžiui specifinių būdingų simptomų nėra. Pacientams, sergantiems šiomis onkologinėmis ligomis, gali pasireikšti ilgai besitęsianti anemija, atsiradusi ne dėl geležies stokos, užsitęsęs karščiavimas, kuris nėra infekcinės kilmės. Taip pat gali pradėti kristi svoris, atsirasti bendras silpnumas, kaulų skausmų, padidėti limfmazgiai.
Kaip gydomas kraujo vėžys?
Šių klastingų onkologinių ligų gydymo būdų yra daug ir įvairių. Anksčiau pacientams, sergantiems sunkiausiomis ligos formomis, gydymas dažnai būdavo neefektyvus. Dabar net ir sudėtingiausių būklių pacientams dažniausiai galima pasiūlyti efektyvų ir individualiai pritaikytą gydymą, neapsiribojant vien chemoterapija. Pritaikius tinkamą gydymą, net ir sunkiausiomis ligos formomis sergantys pacientai turi viltį pasiekti ilgalaikes remisijas ar net visai pasveikti.
Lietuvoje pacientams yra prieinami moderniausi ir efektyviausi kraujo vėžio gydymo metodai. Pacientai, sergantys kraujo vėžiu, gydomi taikant inovatyvius taikinių chemoterapijos vaistus, imunoterapiją, sužadinančią žmogaus imunitetą ir skatinančią patį organizmą kovoti su onkologine liga, taip pat atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Šis gydymo metodas laikomas vienu efektyviausių – jis viltį pasveikti suteikia ūminėmis kraujo vėžio formomis sergantiems pacientams.
Rugsėjis – kraujo vėžio žinomumo mėnuo. Gydytojai ragina pacientus kiekvienais metais nepamiršti atlikti bendrojo kraujo tyrimo, kuris gali parodyti svarbius pokyčius organizme ir užkirsti kelią klastingos ligos progresavimui. Laiku diagnozavus onkologinę ligą, ją įmanoma nugalėti ir išgelbėti gyvybę.
Kauno klinikų inf. ir nuotr.