Naudodami apsaugines priemones nuo saulės jaučiate nemalonų odos tempimą, dilgčiojimą arba pastebite, kad aukšto SPF faktoriaus kremas jūsų odos neapsaugo? Specialistai perspėja, kad tai gali nulemti jūsų vartojami vaistai ar net ką tik išgertas vaistažolių arbatos puodelis – ne visi vaistiniai ar žoliniai preparatai dera su apsaugos nuo saulės priemonėmis.
Galimas vaistų šalutinis poveikis
Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės visai nelinkę sieti to, ką vartoja dėl savo sveikatos, ir to, ką tepa ant odos, nors organizmas veikia kaip vientisa sistema. Štai dėl ko ne tik nuolat vaistus vartojantiems, bet ir, rodos, visai nekaltas žolelių arbatas geriantiems žmonėms verta pasidomėti, ar šios priemonės nesukelia specifinio šalutinio poveikio sąveikaudamos su saule.
„Saulėtomis dienomis ypač atidūs turi būti žmonės, reguliariai vartojantys odos ir viso organizmo jautrumą saulei didinančius preparatus: kai kuriuos geriamuosius ar tepamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus, tetraciklinų grupės antibiotikus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus, širdies ritmui reguliuoti skirtus preparatus, šlapimą varančius bei tuberkuliozei gydyti skirtus vaistus“, – sako vaistininkė-vaistinės vedėja Edita Stankevičiūtė.
Pasak jos, kai kurie iš šių preparatų slopina ir apsauginių priemonių nuo saulės poveikį, gali sukelti fototoksinę reakciją, pasireiškiančią silpnumu, šaltkrėčiu, bėrimais, galūnių patinimais. Todėl dėl vaistų suderinamumo su saulės apsaugos priemonėmis visuomet verta pasikonsultuoti gydymo įstaigoje ar vaistinėje.
Jonažolės nedera su saulės voniomis
Problema gali tapti net ir kai kurie žoliniai preparatai, jei juos vartojant neatsižvelgiama į galimą saulės poveikį. To pavyzdys – vaistu nuo šimto ligų laikomos jonažolės. Šis augalas didina organizmo jautrumą saulės spinduliams, todėl net jo arbatos nerekomenduojama vartoti prieš deginimąsi.
„Natūralu, kad farmakologinio ar medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunku susigaudyti aktyviųjų medžiagų gausybėje, o dar sudėtingiau suprasti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Net jei atrodo, kad arbatžolių arbata yra tikrai „nieko tokio“, dėl viso pikto pasitarkite su vaistininku, išsiaiškinkite, kaip ir kiek dera tai, ką vartojate, kad nenukentėtumėte“, – teigia E. Stankevičiūtė.
Aukšto SPF pralaidumo kremai tinka ne visada
Saulės apsaugos priemonės yra dvejopos ir gali turėti cheminius arba fizinius saulės filtrus. Pirmieji įsiskverbia į odą ir saulės spindulių poveikį neutralizuoja ten, o fiziniai filtrai veikia atspindžio principu.
Anot vaistininkės, apsaugines priemones nuo saulės reikia rinktis ypač atsakingai. Taip pat svarbu, kad nurodytas kremų apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nebūtų per didelis.
„Lietuvoje pakanka SPF 8–25 pralaidumo kremo, atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą. Atostogaujant pietuose būtina turėti apsaugos priemones su SPF 25, 30, 40 ar net 50 pralaidumu. Tačiau verta prisiminti, kad ypatingas saulės vengimas ar nuolatinis apsaugos priemonių su aukštu SPF rodikliu naudojimas stabdo vitamino D, gaunamo su saulės spinduliais, pasisavinimą ir ypač svarbaus odai pigmento – melanino – gamybą, kuri gali vykti tik saulėkaitoje“, – perspėja E. Stankevičiūtė.
Vaistininkė priduria, kad joks kremas visiškai neapsaugo odos ir organizmo nuo pažeidimų deginantis aktyviuoju saulės periodu – vidurdienį, tarp 11–15 val.
„Jei dažnai maudotės, geriate daug vandens, gausiai prakaituojate, apsauginiais kremais reikia teptis dažniau. Be to, jei netenkate daug skysčių, vartojate šlapimą ar prakaitavimą skatinančius, aknei gydyti skirtus preparatus, naudokite ne aukščiausio, o vidutinio SPF filtro kremus, tačiau jais tepkitės dažniau – bent kas kelias valandas. Taip efektyviau apsisaugosite nuo pavojingo saulės veikimo ir neribosite saulės naudos pasisavinimo“, – pataria specialistė.