Sekmadienį, rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių rajone, bus atidaromas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.
Užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. II etape siūloma pastatyti ir įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Memorialo statybai, investicijų projektui įgyvendinti Vyriausybė 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną. Juo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.
„Memoriale, plieninėse Vyčio kryžiaus stelose, primenančiose partizanų skiriamąjį ženklą, įrašyti vardai laisvės kovotojų, žuvusių nuožmioje kovoje su sovietų okupantais. Pasiaukojamoje, nelygioje, daug kam atrodytų, beviltiškoje kovoje už mūsų laisvę jie mokėjo didžiausią kainą – aukojo savo gyvybes. Tai buvo nepalaužiamos dvasios žmonės, iškentę pažeminimus, niekinimus, kankinimus, tačiau nepraradę orumo, vilties ir tikėjimo. Norėtųsi, kad iškilęs obeliskas kviestų kiekvieną pakeleivį stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų atminimą“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro apie 25 m aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat 2018 m. lapkričio 25 d. visuomenei atverta memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.
Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.
Numatoma Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo programa:
12.00 val. Šv. Mišios Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.
13.30 val. Memorialo atidarymo pradžia.
13.35 val. NATO Oro policijos misiją vykdančių pajėgų naikintuvų sveikinimo skrydis virš ceremonijos vietos pagerbiant Lietuvos partizanus ir visus Laisvės kovotojus.
13.40 val. Lietuvos valdžios institucijų vadovų kalbos.
14.10 val. Memorialo šventinimo ceremonija.
14.22 val. Lietuvos laisvės kovotojų atminimo pagerbimas šūvių salvėmis; padedami gėlių vainikai, uždegamos žvakutės.
14.30 val. Oficialios Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijos pabaiga.
14.35 val. Ąžuoliuko sodinimo ceremonija.
Numatoma, kad šv. Mišias aukos ir Lietuvos partizanų memorialą šventins kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo renginyje taip pat planuoja dalyvauti: Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vadovai – kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis ir dirigentas kapitonas Remigijus Terminas), Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras).
Vyriausybės kanc. inf.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio archyvo nuotr.