Seimui nusprendus, kad Lietuvoje grąžinama šauktinių kariuomenė, šalies ekonomikos laukia neramūs laikai, o dabartiniai motyvaciniai pasiūlymai savanoriams norimo efekto tikriausiai neduos, teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius Rytis Krušinskas.
Ketvirtadienį šalies Seimui beveik vienbalsiai nusprendus, kad būtina grąžinti šauktinių kariuomenę, jau šiais metais planuojama pakviesti 3000−3500 jaunuolių. Remiantis dabar galiojančiais įstatymais, pirmieji bus imami savanoriai. Nesurinkus reikiamo jų skaičiaus, bus kviečiami 19−26 metų vaikinai. Kareiviškų batų gali neišvengti ir vyrai iki 38 metų.
Išsilavinę, dirbantys 19−38 m. žmonės yra šalies ekonomikos šerdis, ant savo pečių neša didžiąją mokesčių naštos dalį, kuria vertę versle, formuoja vidurinę klasę. Kauno technologijos universiteto (KTU) EVF profesorius R. Krušinskas neabejoja, kad nuo darbo kasmet atitraukiant po kelis tūkstančius vyrų, šalies ekonomikos gali laukti ne itin geri ilgalaikiai padariniai, mat šauktinių kariuomenė grąžinama tam deramai nepasirengus.
Kaip Lietuvos ekonomikai atsilieps šauktinių – 19−38 m. vaikinų ir vyrų – kariuomenės grąžinimas?
Kad galėtume kalbėti šia tema, reikėtų suvokti, kokiame politiniame ir ekonominiame kontekste visuomenei buvo pateikta ši žinutė apie šauktinių grąžinimą. Šiandien tiek įvykiai Ukrainoje, tiek ekonominis sąstingis Europoje formuoja neigiamą visuomenės nuostatą karo tarnybos atžvilgiu.
Šis sąstingis pasireiškia ne tik per dabartinę Graikijos padėtį, bet ir per planuojamus mažesnius ekonomikos augimo rezultatus, tad ši žinutė išėjo labai nepalankiu laiku. Ji galėjo būti pateikta su papildomais informaciniais signalais: kokią naudą šauktiniui suteiks jo kvietimas atlikti konstitucinę pareigą, kokią naudą tai duoda valstybei ir ekonomikai. Deja, taip neatsitiko.
Be abejo, jei modeliuotume situaciją, kai jau pradėjęs savo verslą ar neseniai įsidarbinęs žmogus turi pasitraukti iš darbo rinkos, valstybės lauktų ekonomikos šokas. Kokio lygio – kol kas sunku prognozuoti. Tačiau šiuo atveju galėtume įžvelgti ir teigiamų dalykų – ekonomika kartu gaus ir naudos. Bus pateiktas valstybės užsakymas, kuris didins vartojimą, t. y. šauktiniams reikės batų, uniformų, maisto, atlyginimo. Tad nereikia žiūrėti į šaukimo grąžinimą tik kaip į neigiamą veiksnį.
Ekonominiai padariniai bus jaučiami, tačiau gal juos galima sušvelninti?
Tokiam sprendimui, kokį priėmė Seimas, reikia pasiruošti – sukurti vadinamuosius gerovės paketus šauktiniams. Tokie, apie kuriuos kalbama šiandien, nėra pakankami.
Vienas galimų paketų – leisti mokyklą baigusiam žmogui pačiam susidaryti karjeros grafiką. Tai leistų pasirinkti, kada jis norės eiti tarnauti prieš sulaukdamas 26 m. Gal jis, įstojęs į aukštąją mokyklą, pasirinks tai daryti per trejų metų vasaros laikotarpį. Taip jis įgytų ne tik visas būtinas karines žinias, užsidirbtų šiek tiek pinigų, bet ir sustiprintų savo sveikatą. Siūlyčiau pagalvoti apie tokius lanksčius tarnybos grafikus ir mokslus pabaigusiam bei dirbančiam jaunimui.
Būtina akcentuoti, kad šauktiniai, atlikę tarnybą, turės ir gerų įsidarbinimo galimybių. Tai svarbu jauniems, karjerą pradedantiems žmonėms. Tokie besidarbinantys jaunuoliai bus darbdaviams patrauklesni, nes pastarieji nebijos, kad jų darbuotojus vieną dieną gali pakviesti į kariuomenę.
Kitas galimas variantas – mokestinės lengvatos po karinės tarnybos. Tai būtų ne tik paskata verslui, bet ir tam tikras jaunuolių pritraukimo į kariuomenę metodas. Dar viena galima privilegija einantiesiems tarnauti – lengvatinės palūkanos pirmajam būstui po tarnybos. Juk valstybė tokią paramos priemonę jau turėjo, tik atsisakė jos dėl ekonomikos sunkmečio.
Ministras Pirmininkas jau kalba apie šauktinių algos didinimą, tačiau jei šiems paketams nebus pritarta?
Jei valstybė veiks be šių paketų ir, trūkstant darbo jėgos, iš rinkos turės pasitraukti dalis jaunimo, bus susidurta su didžiuliu pasipriešinimu. Net neabejoju, kad keletas, o gal net keliolika tūkstančių ekonomiškai našiausių žmonių emigruos. Jie pabėgs pas jau emigravusius draugus, kad tik nepatektų į kariuomenę, – tai bus dar vienas smūgis ekonomikai.
Be abejo, sprendimas emigruoti bus emocinis sprendimas. Kodėl dabar visuomenė susipriešinusi? Ogi todėl, kad šaukimas pateikiamas kaip prievolė, arba, kitaip tariant, prievartinis būdas. Jei mes jaunuoliams leistume rinktis ir juos motyvuotume, ši socialinė įtampa sumažėtų.
Svarbiausias klausimas, į kurį kuo skubiau reikia atsakyti vyriausybei: kaip padaryti, kad jaunuolis į karinę tarnybą eitų norėdamas, o ne per prievartą. Deja, būtent toks jausmas, kad viskas bus daroma per prievartą, apima šiomis dienomis stebint žiniasklaidą.
O kaip dėl bedarbių šaukimo?
Ką reiškia bedarbis, kuriam yra 19 metų? Toks jo statusas rodo, kad jis arba yra netinkamas darbo rinkai dėl prastos sveikatos, išsilavinimo trūkumo, arba jis tiesiog nenori dirbti. Štai ir iškyla klausimas, ar kariuomenėje mes norime turėti visiškai nemotyvuotų žmonių, kurie, esant reikalui, žiūri, kaip simuliuoti, kaip pabėgti iš mūšio lauko arba net pas priešą.
Lietuvoje stinga ir mažai kvalifikuotos darbo jėgos, o priversti pasitraukti kelis tūkstančius dirbančių jaunuolių iš rinkos ir įstatyti juos į kareiviškus batus – smūgis šalies ekonomikai.
Kita vertus, jei kalbėtume apie jaunuolį, kuris, baigdamas mokyklą, dar nežino, kokį gyvenimo kelią rinktis, tarnyba jam galėtų būti puikus atsakymų ieškojimo laukas. Juk kariuomenė – tai ne tik karas. Čia galime sutikti daugybę įvairių specialybių ir profesijų kariškių – pradedant nuo virėjo, baigiant karo mediku, slaugytoju, inžinieriumi, logistikos specialistu. Gal būtent kariuomenėje jis nuspręs, kad jam patinka inžinerija ir atitarnavęs stos būtent į tokią specialybę. Ir stos tikrai, jei žinos, kad jo laukia dar ir lengvatų stojant.
Savo kelio nerandantis jaunimas kariuomenėje tarnaudamas galėtų atrasti save – o gal kai kurie pasirinktų profesionalaus kario kelią. Pabaigusiam 9 mėnesių bazinius mokymus jaunuoliui taip pat turėtų būti sudarytos visos sąlygos lengviau tapti profesionaliu kariu.
Bet kuriuo atveju jaunimui kariuomenė būtų ir į naudą, nes šiuolaikiniame pasaulyje, versle, kaip ir kariuomenėje, reikia disciplinos, o jaunajai kartai jos dažnai trūksta. Be abejo, kalbu apie discipliną plačiąja prasme, kaip vyresniojo ar vadovo gerbimą, gebėjimą atsakyti už savo žodžius ir darbus.
Privalo būti sukurta sistema, kaip prie kariuomenės galėtų prisidėti ir žmonės, kurie nenori kariauti. Gal jie yra pacifistai, o gal jiems į rankas ginklo imti neleidžia religiniai įsitikinimai. Tokie žmonės gali dirbti tiek inžineriniame padalinyje, tiek virtuvėje.
Mums reikia kurti modernią visuomenę, kurioje jaunuoliai norėtų eiti į kariuomenę ir aiškiai žinotų, kad tarnauti jiems naudinga tiek finansiškai, tiek dėl asmeninio tobulėjimo. Prievarta paremtos atrankos visi stengsis išvengti. Maža šalis turi turėti nedidelę, tačiau gerai parengtą, aprūpintą ir mobilią kariuomenę, o ne grupes žmonių, nenorinčių jai tarnauti.
KTU