Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų prieš ir per pandemiją vykdytas tęstinis tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis stipriausią mokymosi motyvaciją turėjusių I–II klasės gimnazistų per pandemiją pajuto gerokai sumenkusį norą mokytis. Tiek pirmosios, tiek antrosios pandemijos bangos metu maždaug ketvirtadalis paauglių iš labiausiai motyvuotųjų pogrupio pateko tarp vidutiniškai motyvuotų mokinių – ryškiai sumenko jų noras tiek įgyti naujų žinių ir įgūdžių, tiek siekti aukštų įvertinimų mokykloje.
Rasa Erentaitė 
Rimantas Vosylis
Nors nedideli mokymosi motyvacijos praradimai paauglystėje yra gana tipiškas reiškinys, dalis pandemijos metu užfiksuotų pokyčių nebuvo pastebimi ankstesniais laikotarpiais, sako KTU mokslininkų grupės vadovė, raidos psichologijos tyrėja dr. Rasa Erentaitė.
Smuko motyvacija
„Nedidelis mokymosi motyvacijos mažėjimas paauglystėje paprastai aiškinamas tuo, kad mokyklos aplinka per menkai atliepia tam tikrus paauglių psichologinius poreikius, tokius kaip siekis savarankiškai priimti sprendimus, atrasti save, tyrinėti tarpasmeninius santykius, o tai gali atitolinti paauglius nuo mokyklos. Vis dėlto pandemijos metu užfiksuotas motyvacijos mažėjimas tarp labai motyvuotų mokinių yra kiek ryškesnis, nei būtų galima tikėtis. Priešpandeminiuose tęstiniuose tyrimuose tokie ryškūs pokyčiai buvo laikomi netipiškais, nebūdingais labai motyvuotiems mokiniams“, – sako dr. Rasa Erentaitė.
Mokslininkė pastebi, kad su panašiais sunkumais per pandemiją susidūrė ne tik Lietuvos paaugliai, bet ir mokiniai Suomijoje. Kiek anksčiau paskelbtas Suomijos mokslininkų tyrimas atskleidė panašią tendenciją, kad labiausiai įsitraukimas į mokymąsi suprastėjo tarp tų mokinių, kurie iki pandemijos buvo labiausiai įsitraukę į mokymąsi.
Tiesa, dalis Lietuvos gimnazistų per vasaros atostogas atgavo stiprią motyvaciją ir po pirmosios pandemijos bangos rudenį grįžo nusiteikę vėl aktyviai mokytis. „Vis dėlto tokių buvo gerokai mažiau nei tų, kurių motyvacija gerokai sumenko, todėl matome nuo priešpandeminės situacijos kiek susitraukusį labiausiai motyvuotų mokinių pogrupį“, – sako mokslininkė.
Atsispindi socialinė ir ekonominė aplinka
Siekdami išsiaiškinti, kurie mokiniai patyrė didžiausius motyvacijos pokyčius per pandemiją, mokslininkai įvertino mokinių socialinės ir ekonominės aplinkos vaidmenį.
Už duomenų analizę atsakingas projekto tyrėjas dr. Rimantas Vosylis pastebi, kad socialinė ir ekonominė aplinka ryškiai atsispindėjo mokymosi motyvacijos skirtumuose jau prieš pandemiją, o papildomo pandeminio šios aplinkos poveikio nepastebėta.
„Mokinių iš mažiausiai palankios aplinkos mokymosi motyvacija jau prieš pandemiją buvo maža – jiems buvo būdingesnis mažas arba vidutiniškas noras mokytis nei palankiomis sąlygomis augantiems bendraamžiams. Pastariesiems iki pandemijos buvo žymiai būdingesnė didelė motyvacija tiek įgyti žinių, tiek gauti gerus pažymius mokykloje, bet per pandemiją šis pranašumas sumažėjo, nes ketvirtadalis labiausiai motyvuotųjų neteko dalies noro mokytis“, – sako dr. R. Vosylis.
Jo teigimu, viena vertus, tyrimas neleido patvirtinti nuogąstavimų, kad per pandemiją akademiniu požiūriu labiausiai nukentėjo mokiniai iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos. Tačiau, kita vertus, ši grupė jau prieš pandemiją turėjo tokią silpną mokymosi motyvaciją, kad palankioje aplinkoje augantys bendraamžiai net po dviejų pandeminių mokslo metų jos tiek neprarado“, – akcentavo jis.
Riboja nepritekliai
Mokslininkų nuomone, gali būti, kad nuotolinio mokymosi laikotarpiu suteiktos papildomos galimybės pažeidžiamiausiems mokiniams kasdien ateiti į mokyklą, naudotis įranga, gauti mokyklos personalo pagalbą padėjo jiems išlaikyti tam tikrą motyvacinį stabilumą sudėtingiausiu pandemijos metu.
„Vis dėlto mūsų tyrimas rodo, kad kasdieniai nepritekliai net ir įprastu, t. y. ne pandemijos, metu reikšmingai apriboja dalies jaunų žmonių akademinę motyvaciją, o kartu ir jų ateities siekius bei galimybes. Su nepritekliais susiduriantiems mokiniams mokykloje svarbu turėti nuolatinį palaikymą ir papildomas galimybes, kurios leistų stiprinti mokymosi motyvaciją ir aktyviau įsitraukti į mokymąsi ne tik pandeminiais, bet ir kiekvienais mokslo metais“, – pabrėžė tyrimo vadovė R. Erentaitė.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių programą (S-MIP-19-26), LMTLT. Tyrimą vykdo edukologės dr. Berita Simonaitienė ir dr. Aldona Augustinienė, psichologijos tyrėjai – dr. Rimantas Vosylis, dr. Saulė Raižienė ir dr. Rasa Erentaitė (tyrimo vadovė). Daugiau tyrimo rezultatų pateikiama https://tikslulaboratorija.ktu.edu/rezultatai/.