Anykščius pamilusi Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Čia poezija tiesiog tvyro ore“

„Kokia nuostabi vieta, jai reikia tik meilės!“ – kartą lankydamasi Anykščiuose ir pamačiusi patalpas iš nuostabos aiktelėjo dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Po kurio laiko tose pačiose patalpose dainininkė kartu su bendraminčiais atidarė jaukų restoraną „BasiBasi“, į jį dirbti pakvietė ir žinomuose sostinės restoranuose dirbusį virtuvės šefą Igną Višinską.

Nors buvo nemažai gūžčiojančių pečiais: kam reikia atidaryti restoraną ne didmiestyje, o Anykščiuose, dainininkės nuojauta neapgavo. Vos per trejus metus šis jaukus restoranas tapo vienu iš miesto traukos centrų, į kurį atvyksta žmonės iš visos Lietuvos.

„Čia važiuoja visa Lietuva, – paklausta, kokie yra pagrindiniai restorano klientai, atsakė garsi dainininkė ir pridūrė, kad per trejus restorano gyvavimo metus susidarė ir nuolatinių klientų ratas. – Džiugu, kad juos traukia mūsų sukurta atmosfera, rengiami koncertai, vakarėliai, pokalbiai su visuomenėje žinomais ir gerbiamais žmonėmis ir, žinoma, svarbiausia – maistas! Mūsų maistas yra sezoniškas, visada šviežias ir Igno rankos geba sukurti autentišką, absoliučiai niekur neragautą meną. Taip, kitaip nepavadinčiau – tai menas lėkštėje!“

I. Višinskas taip pat sakė, kad į restoraną „BasiBasi“ paskanauti jo gaminamų patiekalų ir praleisti laiko atvyksta žmonės iš visos Lietuvos. Yra ir nuolatinių svečių, iš kurių virtuvės šefas išskyrė dažnai čia užsukančią žavią vyresnių anykštėnų porą: „Turime tokią porelę, kuri kartais pas mus ateina praleisti laiko. Kai ateina, vyras sėda pagroti restorano pianinu. Jiems atėjus jau žinome, kad kažką pagros. Tai labai romantiška.“

Pasidomėjus, ar buvo sunku iš Vilniaus į Anykščius privilioti garsiuose sostinės restoranuose dirbusį virtuvės šefą I. Višinską, dainininkė šyptelėjo: „Aš niekada nieko nebandau prisivilioti kokiais nors keistais būdais. Visi esame laisvi žmonės ir turime savo galvą, nuojautą. Su Ignu jau seniai esame geri draugai, mūsų sielos rezonuoja. Labai džiaugiuosi, kad jis pajautė: ši vieta stebuklinga ir kartu galime labai daug nuveikti! Mūsų sinergija – bomba!“

I. Višinskas prisiminė J. Arlauskaitės-Jazzu pasiūlymą važiuoti dirbti į jos restoraną Anykščiuose gavęs tinkamu laiku: „Tuo metu man atėjo laikas pokyčiams ir nežinojau, ką toliau veikti. Mes su Juste buvome pažįstami iš anksčiau. Sutapo, kad jai reikėjo šefo, man – įdomaus projekto. Taip išvažiavau į Anykščius. Iš pradžių į Anykščius tik važinėdavau, dabar čia praleidžiu vis daugiau laiko.“

Nusprendusi atidaryti restoraną Anykščiuose, J. Arlauskaitė-Jazzu iki šiol itin dažnai girdi aplinkinių klausimą: „Kodėl ne Vilniuje?

„Taip tiesiog sukrito kortos, – paaiškino muzikos atlikėja. – Mano vyras yra anykštėnas. Kažkada pamačiusi Anykščiuose patalpas pasakiau: „Kokia nuostabi vieta, jai reikia tik meilės!“ Po kurio laiko sužinojome, kad tas patalpas nuomoja. Sakau: „Viskas, darom!“ Anykščiuose būname dažnai. Esame visiškai įsimylėję šį kraštą ir jo žmones, todėl nebijojome dėl savo sprendimo.“

Moteris sakė savo sužadėtinio gimtąjį miestą pažįstanti iš esmės. „Čia tiek įdomių vietų! Nuo vandenlenčių parko iki istorinio šilelio, nuo geriausio dviračių tako iki užslėptų vietelių skaniai pavalgyti ir išgirsti visiškai netikėtą koncertą. O kokia gamta! Bažnyčia! Festivalis „Purpurinis vakaras“! Tik atvažiuokite ir ieškokite!“ – ragino užburiančio balso savininkė J. Arlauskaitė-Jazzu.

I. Višinskas taip pat užsidegė meile Anykščiams, kuriuose, prieš pradėdamas čia savo karjerą, buvo lankęsis vos keletą kartų. „Atvažiavęs čia pamačiau šį miestą visai kitokį, nei jį prisiminiau iš anksčiau. Susipažinau su gyventojais. Jie paliko labai gerą nuoširdžių žmonių įspūdį“, – patikino pašnekovas.

Virtuvės šefą sužavėjo ir Anykščių gamta. „Gamta yra šalia. Vilniuje reikia kur nors važiuoti, kad pabūtum gamtoje, o čia užtenka pereiti gatvę“, – sakė I. Višinskas.

Be jau žinomų miesto objektų: Anykščių šilelio, Puntuko, Lajų tako, virtuvės šefas spėjo atrasti ir ne mažiau įdomių vietų. Viena jų – Dainuvos slėnis, kurio atnaujinimo projektas bus pristatytas ir tradiciniu tapusiame nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas 8“. Tai analogų Lietuvoje neturintis konkursas, kuris jungia Lietuvos valstybines institucijas, savivaldybes ir aukštųjų mokyklų architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektūros studentus bei profesionalus. Visi jie projekto metu drauge siekia atkurti mažuosius miestus ir padidinti jų konkurencingumą Lietuvos miestų kontekste. Šiais metais dalyvauja 8 savivaldybės: Elektrėnų, Anykščių, Radviliškio, Utenos, Kėdainių, Širvintų, Raseinių ir Pakruojo.

Dainuvos slėnį virtuvės šefas atrado, ieškodamas įvairesnių augalų savo kuriamiems patiekalams pagardinti. „Domiuosi valgomais miško augalais – ne tik grybais ir uogomis, bet ir visokiomis žolelėmis, tuo, ką galima rasti miške ir ankstyvą pavasarį, ir vėlyvą rudenį. Tokiu būdu, ieškodamas ko nors valgomo, esu patyrinėjęs Dainuvos slėnį. Apskritai rekomenduočiau tiems, kurie užsuka į Anykščius, pereiti ar pervažiuoti dviračiais visą Šventosios upės pakrantę. Anykščiuose yra daug pramogų – visokie labirintų parkai šeimoms, padarytas rekreacinis takas, pastatytas sporto inventorius, įrengtas kempingas, aplink jį viskas labai gražiai sutvarkyta. Čia tikrai yra ką veikti. Tik aš mažai išnaudojęs vasaros pramogas, nes vasarą man – pats darbymetis, bet ir žiemą, ypač per Kalėdas, čia labai gražu. Anykščiuose yra net Kalėdų Senelio rezidencija, traukinukai“, – vardijo I. Višinskas.

Anykščiai – sparčiai besivystanti kurortinė teritorija, siekianti tapti kurortu. Ar jie galėtų varžytis su tokiais kurortais kaip Birštonas, Druskininkai, Neringa ar Palanga?

J. Arlauskaitė-Jazzu sakė nemananti, kad Anykščiai apskritai turėtų su kuo nors konkuruoti. „Tai unikalus miestelis – ta žaluma, ramybė, kultūra ir ekskliuzyvas. Aš labai tikiuosi, kad jis savo autentiškumą ir išlaikys. Anykščiai – oazė, kurioje sustoja laikas. Čia poezija tiesiog tvyro ore“, – neabejojo dainininkė.

I. Višinskas vylėsi, kad Anykščiuose ateityje įsikurs vis daugiau jaunų žmonių: „Nuo čia yra netoli Vilnius, Kaunas. Man atrodo, kad čia turėtų pradėti kurtis vis daugiau jaunų žmonių. Aš pats esu kilęs iš Šilutės ir pastebėjau, kad, nors baigę mokyklą visi iš ten išvažiuoja, praėjus 10 ir daugiau metų dalis žmonių į Šilutę grįžta gyventi. Manau, kad ir į Anykščius daug čia užaugusių žmonių sugrįš, nes dabar tampa patrauklu gyventi ir mažesniame mieste.“