Birželio 15 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Centrinėje bibliotekoje įvyko istorikės Audronės Veilentienės knygos „Valdemaras Vytautas Čarneckis: „Esu savo tėvynės patriotas“ pristatymas. Renginio metu KTU Muziejaus vadovė akademinei bendruomenei pristatė monografiją, skirtą Valstybės tarybos ir Steigiamojo Seimo nariui bei politiniam kaliniui ir kankiniui Valdemarui Vytautui Čarneckiui (1893–1942) atminti.
„Šis veikėjas žinomas kaip vienas iš pirmųjų Lietuvos valstybės kūrėjų, kuris sulaukė tokio tragiško likimo – 1942 m. buvo sušaudytas vos sulaukęs 49 metų. V. V. Čarneckio šeima, penki vaikai ir žmona, Sibiro tremtyje praleido net 17 metų. Mes nemokėsime kurti ateities, jeigu nežinosime savo praeities. Visos nelaimės, okupacijos mūsų tautai išugdė didelius kompleksus, kuriuos reikia įveikti, o kad įveiktum ligas, reikia apie jas žinoti“, – apie monografijos svarbą Lietuvai kalbėjo A. Veilentienė.
Trečiajame knygos pristatyme dalyvavo ir Istorinės LR Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė. Ji pabrėžė, jog KTU muziejaus vadovė knygoje puikiai atskleidė žymaus Lietuvos veikėjo gyvenimo kelią, politinius pasiekimus bei ypač šiltai pateikė V. V. Čarneckio glaudžius santykius su šeima.
„Šiandieninėje Lietuvos istorijoje tokių neatrastų žemių lieka vis mažiau, ir turbūt tai, ko mums labiausiai reikia, yra naujas žvilgsnis į daugelį dalykų, kurie šiandieniniams istorikams atrodo jau gerai žinomi ir puikiai pažįstami. Istorikės A. Veilentienės monografija jau sulaukė didelio akademinės bendruomenės ir gerų knygų mėgėjų dėmesio. Šis kūrinys yra labai svarbus mokslinis įnašas į Lietuvos istoriografiją“, – sveikinimo žodį knygos pristatymo metu tarė I. Jakubavičienė.
Monografija „Valdemaras Vytautas Černeckis: „Esu savo tėvynės patriotas“ gegužės 19 d. buvo sėkmingai pristatyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o gegužės 24 d. – Kauno įgulos karininkų ramovėje.
Savo tėvynės patriotas
Monografijoje supažindinama su V. V. Čarneckio nuostatomis svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos klausimais, taip pat iš arti pristatomas jo vaidmuo priimant valstybinius sprendimus, skaitytojams artimiau pristatomi jo būdo bruožai. Knygoje atsiveria valstybės atkūrimo problemos, tarptautinio pripažinimo peripetijos, valstybės interesų gynimas, okupacija ir jos padariniai.
V. V. Čarneckis buvo susijęs ir su KTU istorija. Steigiamojo seimo narys buvo inžinierius – mokėsi Peterburgo elektrotechnikos institute. 1918 m. vasarą kartu su kitais iš Rusijos grįžusiais inžinieriais, architektais ir technikais jis įkūrė Lietuvos technikų draugiją. Ši siekė pradėti ruošti šaliai reikalingus amatininkus ir kvalifikuotus darbininkus. Draugija norėjo organizuoti Aukštuosius kursus su Technikos skyriumi, kol bus įkurtas universitetas.
Būdamas Lietuvos atstovu JAV, V. V. Čarneckis siuntė knygas tik susikūrusiam Lietuvos universitetui. Manoma, jog kai kurios jo siųstos knygos yra išlikusios KTU bibliotekoje. Prieš pat Sovietų okupaciją jis buvo Užsienio reikalų ministerijos Teisių-administracijos departamento, kuris buvo Žemės banko (dabar – KTU centriniai rūmai) III aukšte, direktorius.
Sovietų represijos žiauriai palietė šio valstybės veikėjo šeimą: 1941 m. V. V. Čarneckis buvo suimtas, įkalintas lageryje ir 1942 m. rudenį sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. Jo šeima ištremta į Altajaus kraštą, vėliau – prie Laptevų jūros, o į Lietuvą grįžo tik po 17 metų. Sūnūs dvyniai Petras ir Povilas baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinio fakulteto Mechanikos ir Mašinų gamybos technologijų studijų programas. Juos mokytis priėmė KPI rektorius prof. Kazimieras Baršauskas.
A. Veilentienė, dirbdama Vytauto Didžiojo karo muziejuje, susipažino su V. V. Čarneckio žmona Eleonora, neišsižadėjusia JAV pilietybės net Sibiro tremtyje, ir jų vaikais. KTU Muziejaus vadovė užrašė šeimos atsiminimus, šie vėliau ir buvo panaudoti knygoje.
Monografiją išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba. Ši knyga skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir pažymėta specialiu ženklu – „Vasario 16-osios biblioteka“.
KTU