„Laiko pokyčiai sutrikdo normalią žmogaus cirkadinio laikrodžio, reguliuojančio žmogaus elgesį ir miegą, veiklą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė. Psichologės manymu, labiausiai dėl žiemos laiko įvedimo kenčia žmonės, kurie keliasi vėliau, nes diena jiems dar labiau sutrumpėja.
Paskutinį spalio sekmadienį, spalio 25 d., laikrodį pasuksime atgal – bus įvestas vadinamasis žiemos laikas. Miegaliai džiaugiasi galimybe valandą ilgiau pasivartyti pataluose, tačiau psichologai perspėja, jog rudeninio nuovargio taip neišsklaidysime.
Pasak M. Perminienės, nors rudenį miegame daugiau, miegas ne toks kokybiškas ir dažnai jaučiamas nuovargis. Be to, dėl saulės šviesos trūkumo ir sumažėjusios hormono melatonino gamybos kai kurie žmonės rudenį gali susidurti su sezoniniu emociniu sutrikimu, kurio simptomai panašūs į depresijos.
„Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, jog sezoniniai pokyčiai veikia žmogų. Viena vertus, tai gali būti susiję su pakitusiu gamtos ritmu, pavyzdžiui, rudenį trumpėja dienos ir ilgėja naktys. Kita vertus, sugrįžus į darbą po atostogų, užgriūva darbai ir atsakomybė, gyvename sėsliau“, – aiškina M. Perminienė.
Pagausėja eismo įvykių
Kiekvienas vairuotojas pastebi, kada ateina ruduo, – automobilių srautas gatvėse išauga kelis kartus. KTU Filosofijos ir psichologijos katedros psichologės teigimu, dėl šios priežasties bei dėl prasto oro padaugėja ir eismo įvykių.
„Lietuvos statistika rodo, kad kiekvienais metais avarijų, automobilių katastrofose sužeidžiamų ir žūstančių žmonių skaičius yra didžiausias rudenį“, – sako M. Perminienė.
Be to, pasak psichologės, kai kurie tyrimai rodo, kad rudenį pastebimas didesnis mirtingumas. Manoma, kad tai susiję su perėjimu iš atsipalaidavimo būsenos vasarą į didesnę įtampą rudenį ir su hormonų pokyčiais, vykstančiais sezonams keičiantis.
Sezoniniams pokyčiams jautresnės moterys
M. Perminienės teigimu, sezoninis emocinis sutrikimas, arba sezoninis depresiškumas, kyla ir dėl šviesos trūkumo, ir dėl streso – padidėjusio darbo tempo, reikalavimų ir sumažėjusių galimybių suvaldyti prioritetus, užduotis.
„Manoma, kad sezoninį emocinį sutrikimą dažniau jaučia žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo, todėl lietuvius jis, tikėtina, užklumpa dažniau nei Pietų kraštų gyventojus“, – mano psichologė.
Sezoniniam emociniam sutrikimui būdingas nuovargis, mieguistumas, padidėjęs jautrumas, mažesnis socialumas. M. Perminienės teigimu, šaltuoju metų laiku kai kurie žmonės neretai priauga svorio, nes padidėja apetitas.
Jos teigimu, sutrikimui jautresnės moterys ir jaunesni (25–35 metų) žmonės. Be to, tikimybė patirti rudeninę depresiją didesnė tiems, kurių šeimoje yra polinkis į depresyvumą.
Dienos šviesa – geriausias vaistas nuo depresijos
Nors rudenį savaime norisi sulėtėti, gyvenimo tempas ir jo keliami reikalavimai šiuo sezonu nė kiek nėra mažesni, todėl reikia adaptuotis prie gamtos pokyčių ir išlaikyti įprastą aktyvumą. Geriausios priemonės tam – sportas ir šviesa.
„Beveik visi mano kolegos iš Norvegijos kabinetuose turi įsirengę dienos šviesos lempas. Vienas profesorius net tvirtino, kad tai – vienintelis būdas išgyventi Norvegijoje dažno lietaus ir retai matomos saulės šviesos periodu“, – teigia M. Perminienė.
Psichologė rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, šviesoje ir reguliariai mankštintis. Be to, norint palaikyti įprastą ritmą ir aktyvumą reikėtų stengtis neišbalansuoti organizmo: „Kitaip tariant, nors ir norisi miegoti ilgiau, kitu laiku (pavyzdžiui, dieną), tačiau geriau stengtis to nedaryti. Valgyti taip pat reikėtų įprastu metu, nevalgyti daugiau nei įprasta ar vėlai vakare.“
Kūrybiškiausias metų laikas
M. Perminienė primena, jog ruduo – labai gražus metas. Jos teigimu, daugelis kūrėjų – muzikų, rašytojų, dailininkų – sako, jog rudenį užsiimti kūrybine veikla yra geriausia.
Psichologė siūlo išnaudoti rudenišką melancholiją, mėgautis šio metų laiko ramybe.
„Rudenį, žiemą mažiau dirgiklių, todėl galima susitelkti į save, pagalvoti apie savo tikslus, planus ir norus“, – pataria M. Perminienė.
KTU