Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, net 50 proc. studentų per egzaminus elgiasi nesąžiningai. Tačiau naująją egzaminų raštu tvarką įdiegusiame Kauno technologijos universitete (KTU) sesijos metu buvo užfiksuota tik 10 akademinio nesąžiningumo atvejų. KTU rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs – žmones tiesiog reikia nukreipti sąžiningo elgesio link.
KTU rektoriaus nuomone, visuomenėje vis dar gajus sovietiniais metais susiformavęs mentalitetas, kad galima įsidarbinti, gauti geresnes pareigas ir apskritai eiti per gyvenimą nesąžiningai.
„Naująją egzaminavimo tvarką įvedėme siekdami parodyti savo studentams, kad bet kokio rezultato pagrindas turi būti sąžiningumas, teisingumas, skaidrumas“, – sako P. Baršauskas.
Naująją tvarką ypač palankiai priėmė sąžiningi studentai, nes ji užtikrina teisingumu pagrįstas galimybes išlikti valstybės finansuojamose vietose.
Nusirašinėjimas per egzaminus daugeliui atrodo tarsi smulkmena. Ar iš tiesų taip yra?
Ar įmanoma gyvenime ko nors pasiekti, jei to pagrindas – nesąžiningumas? Kad ir kas tai būtų – ar studijos, ar valstybių valdymas (geras pavyzdys – Graikija), – neįmanoma neskaidriai, nesąžiningai, apgaudinėjant atlikti esminių darbų. Sąžiningumas – visa ko pagrindas.
Kita vertus, nuo ko reikėtų pradėti? Būtent nuo to, ką mes ir padarėme, – aiškaus pasakymo, kad niekada nesitaikstysime su nesąžiningumu, neskaidrumu. Tada jau galime kalbėti apie tai, kad svarbiausia yra žinios, kompetencijos, vertinti studijų rodiklius.
Kartais atrodo, kad nusirašinėti, apgauti yra savotiška mada. Kaip manote, kas ją suformavo?
Nenorėčiau dėl visko kaltinti sovietinio laikotarpio, tačiau jo palikimas mūsų visuomenėje dar tikrai gajus. Tai buvo sistema, skatinanti nesąžiningumą. Prisiminkime kolūkius – visi vogė, visi tai žinojo, ir visi toleravo. Arba pardavėjos uždirbdavo minimalų atlyginimą, tačiau norinčiųjų eiti šias pareigas buvo daugybė. Vadinasi, ši darbo vieta suteikdavo galimybę užsidirbti iš šalies.
Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad žmonės matė, jog galima gauti geresnes pareigas ir neturint žinių, galima įsidarbinti ir be diplomo, galima eiti per gyvenimą ir nesąžiningai. Deja, šių moralės normų atsikratyti labai sunku.
Taigi turėtume kurti visuomenę, kuri skatintų elgtis kitaip?
Žmonės dažniausiai renkasi lengvesnį kelią, todėl reikalinga sistema, kuri juos skatintų būti sąžiningus. Pavyzdžiui, britų visuomenėje krinta į akis ypatinga pagarba žmogui, asmenybei: kol neįžeidi kito, neužgauni jo interesų, nepažeidi įstatymų, esi laisvas būti, kuo tik nori. Tačiau šioje laisvoje visuomenėje tam, kad patektum į metro, turi praeiti pro sunkius metalinius vartus: jei bandysi prasmukti be bilieto, tau sulaužys kojas. Vadinasi, veikia sistema, kuri skatina elgtis sąžiningai. Ten niekas nė nesvarsto patekti į metro be bilieto.
Ar kontroliuodami išmokysime studentus būti sąžiningus?
Nenorėčiau kalbėti vien tik apie nesąžiningus studentus – yra daugybė tokių, kurie, siekdami žinių, ieško papildomų galimybių, renkasi gretutines studijas. Štai neseniai teko spausti ranką šimtukininkui, KTU gimnazijos absolventui. Jis jau dabar manęs klausia, ar KTU bus galimybė lankyti papildomus kursus. Apie jokį nusirašinėjimą net minties nekyla – jis jau dabar gaudo žinias!
Naująją egzaminavimo tvarką įvedėme siekdami parodyti savo studentams, kad bet kokio rezultato pagrindas turi būti sąžiningumas, teisingumas, skaidrumas. Ši naujoji tvarka yra universitete vykdomos studijų pertvarkos dalis. Ji gana lengvai techniškai įgyvendinama, ir, svarbiausia, skleidžia labai aiškią žinią: nesąžiningumas nebus toleruojamas.
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad kontrole pakeisime kokybę, tačiau naujoji tvarka yra vienas iš įrodymų, jog kompleksiškai keičiame studijas.
Kaip į egzaminų tvarkos pakeitimus reagavo dėstytojai ir studentai?
Įdomu tai, kad dėstytojams naują tvarką priimti buvo sunkiau nei studentams. Buvo ir tokių, kurie, sužinoję, jog egzaminams raštu bus taikomi nauji reikalavimai, ėmėsi keisti egzaminų formą. Iš dalies juos suprantu – daugelis priešinasi, kai yra ištraukiami iš komforto zonos ir jiems reikia daryti ką nors kitaip, nei darė iki šiol.
Sąžiningi studentai šį pokytį priėmė palankiai. Savaime suprantama, šiems studentams skaudu, kai nesąžiningieji gauna geresnius pažymius, o kartais net ir galimybę pereiti į nemokamas studijų vietas.
Kokių konkrečių veiksmų KTU ėmėsi keisdamas egzaminų tvarką?
Visiems žinoma, jog nusirašinėjimas vyksta naudojantis technologijomis, tad per egzaminus neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kita įranga. Kitas užsienyje įprastas dalykas – egzaminuoja kitas (ne dėstantysis) dėstytojas, taip didinant objektyvumą. Trečia, auditorijose, kuriose vyksta egzaminas, įrengtos kameros, o egzamino eiga filmuojama. Žmogui, kuris žino, jog yra filmuojamas, tai veikia kaip sudrausminimas.
Tikriausiai yra ir kitų būdų, ne tik kontrolė. Pavyzdžiui, per egzaminus studentai galėtų gauti klausimus, skatinančius spręsti problemą, ieškoti kūrybinių sprendimų?
Tai būtų idealu, tačiau nėra labai paprasta įgyvendinti. Reikia kurti dėstytojo paramos sistemą, kuri jį motyvuotų, jam padėtų. Reikėtų keisti didaktiką, paskaitose turėtų būti daugiau atvejų analizės nei literatūros pristatymo, reikėtų skatinti studentų diskusijas. Prie to taip pat daug dirbame: įkūrėme „EDU_Lab“, didaktikos mokome ne tik KTU dėstytojus, rengiame išorinius mokymus. Tačiau tai – ilgas procesas.
Kalbate apie dėstytojų ugdymą. Iš tiesų tikriausiai labai daug kas (ir egzaminų rezultatai) priklauso nuo dėstymo kokybės.
Dėstymas – labai sunkus, laiko reikalaujantis darbas. Sakau atsakingai, nes pats esu jį dirbęs. Studentams pasakydavau, kad gali paskaitų nelankyti, susitiksime egzamine. Vis dėlto lankymas būdavo kone šimtaprocentinis – jiems buvo įdomu. Per paskaitas analizei pristatydavau atvejų iš Lietuvos verslo, skatindavau diskusijas. Per egzaminus studentai galėdavo naudotis viskuo – kokia tik nori literatūra ir kokiomis tik nori priemonėmis. Duodavau užduotis, panašias į šią: „Įsivaizduokite, kad esate Ministras Pirmininkas, jūsų neriboja nei įstatymai, nei kiti suvaržymai. Kokius pokyčius įvestumėte šiandien valstybėje ir kodėl?“
Žinoma, studentus tokiam atsiskaitymui reikia parengti – jie turi išmokti argumentuoti, ruoštis paskaitoms. Dėstytojas turi jaustis labai tvirtai, būti išanalizavęs kiekvieną konkretų atvejį, žinoti rinkos situaciją, išmanyti mokesčių politiką. Be to, tam, kad parengtų originalų atvejį, profesionalų komanda dirba pusę metų.
Pavasarį KTU pradėta diegti naujoji egzaminavimo tvarka. Kokie rezultatai?
Atvirai kalbant, šiek tiek baiminausi ir tikėjausi, kad paklius daugiau nesąžiningų studentų – prognozavome, kad jų bus iki kelių šimtų, o pasitaikė tik dešimt nesąžiningumo atvejų. Buvome tam pasirengę – speciali komisija vertino kiekvieną atvejį ir, atsižvelgdama į studijų rezultatus ir kitus veiksnius, skyrė nuobaudą. Daugeliu atvejų buvo neįskaitytas egzaminas, tačiau iš universiteto studentai nebuvo šalinami. Ateityje nuobaudas ketiname griežtinti.
Ar manote, kad akademinis nesąžiningumas Lietuvos aukštosiose mokyklose išnyks?
Ne iš karto, nes sistemos kūrimas ir kultūrinis pokytis yra ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau aš tikiu sėkme.
KTU