Šilauogė – mažo kaloringumo uoga, kurioje gausu antioksidantų, geležies, C, E, A ir B grupės vitaminų bei kitų kokybiškų maistinių medžiagų, skaidulų. Prinokusiose šilauogėse yra daug fenolinių junginių, kurie lemia antioksidacines ir uždegimo slopinamąsias savybes. Dėl šių priežasčių sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria šilauoges įtraukti į savo kasdienę mitybą.
Stabdo senėjimo procesus
Kaip teigia gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė, šilauogės dėl savo išvaizdos neretai lyginamos su mėlynėmis, panaši ir šių uogų sudėtis, tačiau skinant šilauoges mėlynai nenusidažys rankos, o jas skanaujant – burnos gleivinė. Šilauogės naudingos ne tik tiems, kurie kontroliuoja savo kūno masę, bet ir sergantiesiems diabetu, nes stiklinėje uogų yra vos apie 80 kalorijų ir santykinai nedaug cukraus.
„Šilauogės įvardijamos kaip seleno, cinko, mangano bei geležies šaltinis. Taip pat jose yra beta karotenų, ypač tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas, bei antioksidantų, C, E, A ir B grupės vitaminų“, – uogų naudą vardija dr. E. Gavelienė.
Pasak gydytojos dietologės, dėl didelio antioksidantų kiekio šilauogės pasižymi savybėmis, slopinančiomis bet kokį lėtinį uždegimą ar vėžinį procesą žmogaus organizme: „Antioksidantai ne tik pasižymi uždegimo slopinamosiomis savybėmis, bet ir saugo organizmą nuo vidinio bei išorinio senėjimo. Tad šilauogės yra vienos iš tų uogų, kurias reiktų įtraukti į kasdienę mitybą, norint apsisaugoti nuo senatvinės demencijos bei Alzheimerio ligų ar sulėtinti organų bei odos senėjimo procesus.“
Gydytoja dietologė atskleidžia ir dar vieną naudingą šilauogių savybę – šios uogos gerina nuotaiką. Taip yra todėl, kad šilauogėse gausu skaidulų, kurios atsakingos už gerą žarnyno veiklą, o šis atsakingas už laimės hormoną – serotoniną. Vis dėlto šilauogėmis taip pat nereikėtų piktnaudžiauti: per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 200–300 gramų uogų.
„Rimi“ produktų vadovė Rūta Genienė pataria, kaip namuose šilauoges ilgiau išlaikyti šviežias: „Parsinešus uogas iš parduotuvės geriausia jas laikyti indelyje šaldytuve. Taip pat svarbu į indelio apačią įkloti popierinį rankšluostį, kad jis sugertų drėgmę.“
Nors šilauoges patartina valgyti šviežias, uogas taip pat galima šaldyti, nes užšaldymo proceso metu jos nepraranda savo kokybinių savybių. R. Genienė pataria pirmiausia uogas nuplauti, nusausinti ir vienu sluoksniu subėrus ant kepimo skardos įdėti į šaldymo kamerą. Po kelių valandų sušalusias uogas galima berti į šaldyti skirtas dėžutes ar maišelius. Šaldytas šilauoges galima dėti į vaisių bei uogų glotnučius, košes, pyragus ir kitus desertus, gardinti stalo vandenį.
Šilauogių ir avižinių dribsnių košė pusryčiams
Reikės:
100 g šilauogių
200 g greitai paruošiamų avižinių dribsnių
2 šaukštų ispaninių šalavijų („chia“) sėklų
750 ml nesaldinto migdolų gėrimo
3 šaukštų klevų sirupo
50 g mėtų lapelių, migdolų ar karijų riešutų papuošti
Gaminimo eiga:
Avižinius dribsnius, ispaninių šalavijų sėklas, migdolų gėrimą (arba kitą mėgstamą) ir klevų sirupą supilkite į didelį dubenį. Viską gerai išmaišykite. Sudėkite į stiklainius (⅔ tūrio), uždenkite dangteliais ir palikite šaldytuve per naktį. Ryte įmaišykite šilauogių, keletą uogų palikite papuošti. Papuoškite mėtų lapeliais, uogomis arba susmulkintais riešutais. Patiekite.