Vienos geriausių Australijos dietologių dr. Rosemary Stanton teigimu, šiais laikais galima įsigyti įvairiausių sveiko maisto produktų, tačiau daugelio žmonių mitybos racionas tebėra skurdus: vis dar vartojame daug riebalų, druskos, alkoholio ir mažai maistinių skaidulų. Dėl to sparčiai daugėja antsvorio turinčių žmonių, o nutukimas pasireiškia vis jaunesniame amžiuje. Savo knygoje „Sveikos mitybos vadovas“ dietologė rašė, kad sėlenos – vienas geriausių maistinių skaidulų šaltinių. Ar tikrai jos – šių dienų panacėja nuo visų ligų?
Sėlenų naudos tyrimai
Sėlenos yra nesuvirškinamas išorinis kviečių ar kitų grūdų apvalkalas. Kadaise malant grūdus didžioji sėlenų dalis būdavo išmetama, kol septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje britų gydytojas Dennisas P. Burkittas paskelbė keletą mokslinių pranešimų, kuriuose teigė, kad sėlenos ir kitos skaidulos gali apsaugoti nuo širdies priepuolio, žarnyno sutrikimų, storosios žarnos, prostatos ir gimdos vėžio.
Miltai su sėlenėlėmis yra vienas geriausių maistinių skaidulų šaltinių
Denniso P. Burkitto tyrinėjimus mūsų dienomis tęsia daug mokslininkų, vieną reikšmingiausių tyrimų šioje srityje atliko prof. S. Haripriya ir dr. S. Premakumari iš Pondicherry universiteto Indijoje. Jos tyrinėjo, kokią įtaką kviečių sėlenos daro diabetu sergantiems žmonėms. Tyrimo išvadose, kurios 2010 m. publikuotos Indijos mokslo ir technologijų žurnale, pateikiama, kad kviečiai yra veiksminga kovos su diabetu priemonė ir gali būti naudojami kaip papildoma priemonė, užtikrinanti geresnę tokių žmonių savijautą.
Įvairių šalių mokslininkai jau seniai neleidžia nutilti kalboms, kad kviečių miltai su sėlenomis yra ypač geras maistinių skaidulų šaltinis storosios žarnos ligų (tarp jų ir vėžio), skrandžio vėžio, krūties vėžio, tulžies pūslės ligų, hemorojus ir stemplės išvaržų prevencijai. Tokie miltai skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Miltai su sėlenomis taip pat padeda gydant vidurių užkietėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, didelį kraujo spaudimą ir, kaip jau buvo minėta, antrojo tipo cukrinį diabetą.
Kaip veikia sėlenos?
Pasak dietologės Dr. Rosemary Stanton, jau ištirta, kad įvairios sėlenų rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis, pavyzdžiui, kviečių sėlenas daugiausia sudaro netirpios skaidulos, kurios absorbuoja didelį kiekį vandens, tačiau per virškinamąjį traktą pereina nesuvirškintos. Sėlenos puikiai valo žarnyną ir skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi jame, greitesnį maisto judėjimą ir jo pasišalinimą. Tyrimais net įrodyta, kad skaidulinių medžiagų (ypač esančių grūdinėse kultūrose) turintys produktai padeda sulieknėti. Tokį maistą ilgiau kramtome, todėl greičiau pasisotiname ir mažiau suvalgome. Be to, jį reikia ilgiau virškinti ir jis paprastai turi mažiau kalorijų nei mažiau skaidulinių medžiagų turintis maistas.
Nereikėtų padauginti
Savo knygoje „Sveikos mitybos vadovas“ dietologė rašė, kad kai tik pasirodė pirmieji pranešimai apie sėlenų teikiamą naudą žmogaus organizmui, žmonės į produktus, vartojamus kasdien, pradėjo dėti neribotą jų kiekį, o tai daryti pavojinga, nes per daug neapdorotų sėlenų gali sukelti pilvo pūtimą dėl žarnyne susidariusių dujų, taip pat dirgliosios žarnos sindromą. Sėlenų nereikėtų perdozuoti, neapdorotas jas vartoti patariama saikingai, nedideliais kiekiais. Geriausia sėlenas vartoti šiek tiek apdirbtas, esančias kituose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, bandelėse, pyraguose ir kituose kepiniuose.
Šiandien didžiosios grūdus perdirbančios įmonės stengiasi, kad miltai būtų kuo naudingesni žmonių sveikatai. Štai todėl stengiamasi taikyti tokias technologijas, kad miltai būtų papildomi sėlenėlėmis, gemalais ir kitais sveikatai naudingais priedais, kad juose būtų daug žmonėms naudingų skaidulų, baltymų, vitamino E ir mikroelementų.