Karštą vasarą atgaivos ieškome prie ežerų, upių, pajūryje. Keturkojų mylėtojams iškyla klausimas – ar galima augintinį vežtis kartu į paplūdimį. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena apie grėsmes, kurios gali kilti keturkojams lankantis žmonėms skirtuose paplūdimiuose.
Paplūdimiuose vedžioti šunis ir kitus gyvūnus draudžiama
Vilniaus paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyklėse (kurias nustato Vilniaus miesto savivaldybė) nustatyta, kad paplūdimiuose vedžioti šunis ir kitus gyvūnus, maudyti juos, kai tuo metu maudosi žmonės, draudžiama. Šių taisyklių privalo laikytis lankytojai, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys, įrengiantys ir eksploatuojantys paplūdimius ir jų maudyklas, vykdantys higienos priežiūrą ir kontrolę. Vilniaus paplūdimių priežiūrą ir kontrolę vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad draudimas maudyti šunis paplūdimiuose ir maudyklose susijęs ne tik su tuo, kad šunys gali išgąsdinti žmones ar jiems įkąsti, bet ir su ligomis, kurias gali platinti keturkojai. Šunims tuštinantis ant paplūdimio smėlio ar žolės gali patekti ligų sukėlėjų, o žmonės gali jais apsikrėsti liesdami rankomis smėlį ar žolę, o vėliau neplautomis rankomis imdami maistą. Taigi, jeigu žmonėms skirtuose viešuosiuose paplūdimiuose vedžiojami, maudomi šunys, iškyla rizika užsikrėsti parazitinėmis ligomis.
Parazitinių ligų sukėlėjais gali būti užterštas ir vandens telkinių vanduo (jeigu šuo tuštinasi vandenyje ar ekskrementų liekanos nuo kailio ar kitų kūno vietų patenka į vandenį), todėl žmogus, gurkštelėjęs tokio vandens, taip pat gali susirgti.
Parazitinėmis ligomis dažniau serga vaikai, nes žaisdami jie ypač dažnai liečia smėlį, žolę. Kaip žinoma, nusiplauti rankas su muilu paplūdimiuose dažniausiai nėra galimybės, tad, valgydami ar liesdami veidą, burną, dėdami pirštus į burną, vaikai gali užsikrėsti. Be to, maudydamiesi jie kur kas dažniau gurkšteli ežero, jūros ar kito vandens telkinio vandens.
Šunų ir kačių platinamos ligos
Naminiai gyvūnai platina šias parazitines ligas: toksokarozę, echinokokozę, toksoplazmozę. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių (toksokarų) kiaušinėlius.
Toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Toksokaromis užsikrėtusių šunų, deja, yra labai daug – iki 90 procentų mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra infekuoti.
Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kaspinuočiui vystytis yra reikalingi du šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis, ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurio organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis, į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlių. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkių negalavimų, kurių negydant žmogus gali mirti.
Nereikėtų pamiršti ir apie pasiutligės pavojų: naminiai gyvūnai gali sirgti pasiutlige ir užkrėsti ja žmones. Pasiutligė yra ūmi virusinė liga, kuri visada baigiasi mirtimi. Ji perduodama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius pažeistą odą ir gleivines. Pirmieji pasiutligės požymiai panašūs į gripo simptomus: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau atsiranda ir kitų simptomų, pvz., ištinka paralyžius, ypač dažni ryklės spazmai, dėl kurių tampa sunku ryti. Žmogus pradeda bijoti vandens, tampa nervingas ir hiperaktyvus. Jis gali būti sumišęs, kliedėti, jam gali būti vis sunkiau kontroliuoti judesius, taip pat pasireiškia encefalito simptomai (galvos skausmai, svaigimas, vėmimas, nemiga ar mieguistumas).
Parengė Biruta Zdanevičienė