Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Kurioms studijų kryptims didinamas valstybės finansavimas?
Aktualijos

Kurioms studijų kryptims didinamas valstybės finansavimas?

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms buvo siekiama atliepti darbo rinkos poreikius. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose didinamas toms studijų krypčių grupėms ar kryptims, dėl kurių specialistų trūkumo išreikšta investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pozicija.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlė bene du kartus didinti priimamų slaugytojų ir akušerių skaičių, „Investuok Lietuvoje“ – 15 proc. didinti elektros, elektronikos, mechanikos inžinierių skaičių. Įvertinus „Investuok Lietuvoje“  ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose. Koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių bei ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.

ŠMM kartu su Žemės ūkio ministerija inicijavo pokyčius žemės ūkio specialistų rengimo srityje: 36 proc. didinamas žemės ūkio ir veterinarijos mokslų studijų vietų skaičius kolegijose. Patvirtinus Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinį standartą, bus išgryninta, kokio lygmens ir kokių kvalifikacijų specialistų reikia žemės ūkio sektoriui. Taip pat siekiama plėtoti universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą rengiant žemės ūkio specialistus, subalansuoti ir optimizuoti žemės ūkio studijų programų pasiūlą bei pritaikyti verslo poreikiams.

2018 m. pedagoginių studijų vietos numatomos atsižvelgus į pedagogų poreikio tyrimo rezultatus. Priėmimui į pirmosios pakopos studijas numatoma skirti finansavimą pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei integruotų gamtos mokslų pedagogams, kurių labiausiai trūksta.

2018 m. bendras menų studijų vietų skaičius, palyginti su 2017 m., nekinta – 645. Menų studijų vietos 2018 m., kaip ir 2017 m., telkiamos į 2 menų akademijas (VDA ir LMTA).

„Šiemetiniame priėmime į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamas studijų vietas skirstėme įvertinę pasiūlos ir paklausos tendencijas, pagal darbo rinkos poreikį peržiūrėdami universitetinio ir koleginio sektoriaus proporcijas. Darydami sprendimus, aktyviai konsultavomės su atskirų sektorių atsakingosiomis institucijomis ir ekspertais“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Šiais metais pradedama įgyvendinti Vyriausybės nuostata dėl nemokamų bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau, t. y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas, kur galimas specialistų poreikio planavimas.

Šiais metais mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė kiek padidinta ir siekia 3,6 balo stojant į universitetus ir 2 balus į kolegijas.

Numatoma, kad valstybės finansavimą 2018 m. gaus apie 16,7 tūkst. universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentų, tai 2,2 tūkst. daugiau nei pernai. Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018 m. siūloma skirti 9,6 mln. eurų, tai 1,2 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta 2017 metais.

ŠMM inf. ir nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisGiedrius Masalskis: „Noriu, kad žmonės išgirstų apie mano gyvenimą ne iš gandų“
Kitas straipsnis Tortas „Voveraitė“

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.