… gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
išsaugojusi savo dvasią, … raštą ir papročius,
įkūnydama prigimtinę žmogaus teisę … laisvai gyventi ir kurti …,
siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
… piliečių valia priima ir skelbia…
Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė respublika.
… bet ar laiminga?
Per amžius gynėme, saugojome savo šalį ir siekėme daug vertingų ir gerų dalykų. Bet dar niekada nebuvo iškeltas tikslas, kad norime būti laimingi. Lietuvos Konstitucijoje įrašyti siekiai ir nuveikti darbai yra naudingi kaip reikiamų sąlygų laimingam gyvenimui sudarymas. Laisvė, demokratija pačios savaime nėra vertybės, jeigu nežinome, kokiam tikslui pasiekti jos mums reikalingos. Kaip niekur nevedantis geras kelias. Jei keletą neteisėtai įkalintų kalinių paimtume iš kalėjimo, nuvežtume į dykumą ir paliktume be maisto ir vandens, ar jie džiaugtųsi atkurtu teisingumu ir atgauta laisve? Ar galimybe laisvai reikšti savo nuomonę apie ką tik nori? Žodžio laisvė be tikslo virsta laisve niekinti net ir geriausias idėjas bei nuomones, jeigu jos nepatinka ar yra nesuprantamos. Įstatymais gyvenimo neaprašysi. Jis per daug įvairus ir kintantis. Įstatymų pagrindu rašomi įsakymai, nurodymai, instrukcijos. Į juos kiekvienas autorius įneša savo teisingumo supratimą. Tai natūralu. Ir kai svarbiausias tikslas yra įstatymų laikymasis, neretai gimsta niekam nenaudingi ir protu nesuvokiami sprendimai. Taip nevyktų, jei būtų pagrindinis tikslas, dėl ko kuriami įstatymai ir rašomi įsakymai.
Konstitucijoje turėtų būti įrašytas pagrindinis tikslas: Lietuvos Respublikoje kuriame laimingų žmonių visuomenę. Jis reikalingas todėl, kad dėl kitų tikslų (teisingumo, laisvės, demokratijos, lygybės) nebūtų aukojama žmogaus laimė. Suprantama, kad visi ir visada laimingi būti negali. Laimės siekimas visada liks iki galo neįgyvendinama siekiamybė. Bet ir absoliučios laisvės, demokratijos ar teisingumo taip pat pasiekti neįmanoma.
Lietuvai ypač svarbu aiškiai įvardyti laimės siekį. Pagal laimingumą pasaulyje esame 54 valstybė. Matuojant žmonių laimingumą valstybėje, įvertinama ir materialinė piliečių gerovė. Pagal materialinį apsirūpinimą Lietuva patenka į 50 labiausiai apsirūpinusių valstybių sąrašą. Tačiau pagal savižudybių skaičių patenkame į pirmą penketuką. Laimingi žmonės nesižudo. Lietuviai jaučiasi vieni iš nelaimingiausių pasaulyje, ir svarbiausia to priežastis – ne materialinių gėrybių stoka. Greičiau atvirkščiai. Materialinių gėrybių trūksta todėl, kad lietuviai jaučiasi nelaimingi. Laimingi žmonės yra energingi, kūrybingi, mažiau sergantys ir dėl to pajėgūs sukurti ir pagaminti daugiau materialinių gėrybių. Taip pat jie labiau linkę padėti negalintiems pasirūpinti savimi visuomenės nariams.
Kiekvienas yra savo laimės kalvis. Bet kalvystės reikia mokytis. Dalai Lama būti laimingas mokėsi nuo vaikystės. Dabar pats jaučiasi laimingas ir knygoje „Menas būti laimingu“ savo patirtį perteikia visiems. Tą patį teigia daugelis įžymių psichologų. Profesorius Gerdas Bodo von Calsburgas iš Vokietijos tvirtina, kad Vokietijoje žmonės mokosi būti laimingi taip pat, kaip fizikos ar anglų kalbos. Heidelbergo mieste dirba Laimės institutas, kuriame mokoma toleruoti kitą žmogaus nuomonę, neįžeisti, išlaikyti emocinį stabilumą, ieškoti gyvenimo prasmės ir pan.
Konstitucijoje įrašytas piliečių siekis kurti laimingą visuomenę įpareigotų Lietuvos Seimą ir Vyriausybę ieškoti būdų, kaip tai padaryti, ir priiminėti įstatymus atsižvelgiant į šį siekį.
Vidas Anilionis
Asmeninio archyvo nuotrauka