Naujų mokymo metodų taikymas, mokymosi aplinkos pakeitimas, kūrybinių sričių atstovų įsiliejimas į mokymosi procesą paskatino mokinių smalsumą, norą papildomai gilintis į dėstomas temas. Pastebėtas patyčių sumažėjimas. Mokytojai teigia, kad pagerėjo mokinių pažangumo ir lankomumo rodikliai. Tiesa, mokytojai vis dar išlieka iniciatyvą savo rankose laikančiais asmenimis ir mokiniams palieka pasyvų užduočių vykdytojo vaidmenį. Tokias tendencijas atskleidžia Tyrimų ir mokymo centro tyrėjai, kurie praėjusiais mokslo metais tyrinėjo, kokių pokyčių į Lietuvos mokyklas įneša kūrybiško mokymosi programa „Kūrybinės partnerystės“.
Pokyčių, susijusių su „Kūrybinių partnerysčių“ modelio taikymu mokyklose, tyrimo metu buvo apklausti programoje dalyvavę ir nedalyvavę mokiniai ir mokytojai. Žemesniųjų klasių (nuo 4 iki 6) bei aukštesniųjų klasių (nuo 7 iki 12) mokiniai.
Kaip teigia Renata Sadunišvili, tyrimą atlikusio Tyrimų ir mokymo centro tyrėjų grupės vadovė, daugelis programoje dalyvavusių mokinių ir mokytojų pabrėžė pasikeitusį bendravimo klimatą. Šis pokytis įvyko ne tik tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, bet ir tarp pačių pedagogų.
„Jei mokykloje nepasikeičia bendravimas tarp mokinių ir mokytojų, jei nekuriama aplinka neformaliam dialogui, tada neįvyksta jokių pokyčių. Nei motyvacijos mokytis, nei drausmės, nei geresnių pasiekimų srityse. Esmė yra bendravimas“, – sako R. Sadunišvili.
Atliekant tyrimą pastebėta, kad keitėsi mokinių požiūris į save ir ugdymo procesą. Mokslo metų pradžioje mokėjimas mokytis buvo siejamas su drausmingumu, susikaupimu, darbštumu, o vėliau mokiniai akcentavo atkaklumą, drąsą, smalsumą, bendradarbiavimą su kitais, domėjimąsi, tikslo siekimą.
Patyčių sumažėjimas – dar vienas pokytis. Jį lėmė pasikeitęs psichologinis klimatas mokykloje. „Negalime sakyti, kad vienas ar kitas mokinys niekada nebesityčios, tačiau po „Kūrybinių partnerysčių“ erdvė patyčioms susiaurėjo. Juk tyčiotis lengviau aplinkoje, kuri yra formali, kurioje bendraujama retai. Kai pradedama pažinti vienas kitą, kai įsitraukiama į bendras veiklas, mokinių elgesys keičiasi“, – pasakoja tyrėja.
Panašiai keitėsi ir mokiniai, kuriems sudėtinga pritapti klasėje, kurie nuolat kelia drausmės problemų arba per pamokas būna tylūs ir neaktyvūs. „Kiekvienoje klasėje būna vaikų, kurie nuolat atsikalbinėja bendraudami su mokytojomis. Vietoj konstruktyvaus darbo vyksta neveiksmingi drausminimo pratimai. Programoje dalyvaujantys kūrėjai mokytojams suteikė platesnį priemonių arsenalą, kaip susikalbėti su tokiais vaikais. Tyleniai arba tie, kurie elgdavosi agresyviai, mokslo metų pabaigoje pradėjo pritapti prie klasės, įsitraukė į bendras veiklas, darbą grupėse“, – tyrimo rezultatus komentuoja R. Sadunišvili.
Tyrimas parodė, kad programa mokiniams leido suvokti ryšį tarp teorinių žinių ir jų pritaikymo praktiškai. Mokiniai prisipažino, kad netradicinės mokymosi formos – integruotos pamokos, veiklos už klasės ribų – paskatino papildomai domėtis dėstomu dalyku, klausti, diskutuoti, gilintis.
Tiesa, R. Sadunišvili teigia, kad mokytojai per pamokas retai buvo linkę aptarti su mokiniais pamokos eigą, išsiaiškinti jų savijautą, taip vaikams palikdami pasyvaus stebėtojo vaidmenį. „Svarbu, kad mokytojai suvokia, jog moksleiviams nepakanka vien tik suformuluotos užduoties, reikia laiko ir pačiam mokymosi procesui“, – sako Tyrimų ir mokymo centro tyrėja.
Milda Laužikaitė, kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovė, teigia, kad pokyčiai mokyklose – tai nuoseklios mokyklos bendruomenės ir programoje dalyvaujančių kūrybinių sričių profesionalų, mokslininkų partnerystės rezultatas.
„Į mokyklas atėję kūrybinių sričių atstovai mokytojui parodo, kaip kuriant atvirumu ir pasitikėjimu pagrįstą santykį galima sukurti visus įtraukiantį mokymosi procesą. Kūrėjai mokytojams padeda suprasti, kad nusistovėjusios ugdymo formos nevisiškai atskleidžia mokinių gebėjimus ir ne visada skatina domėtis mokomuoju dalyku. Ugdymo procesą galima praplėsti netradiciniais – kūrybiškais – mokymosi principais ir būdais, kurie lemia pokyčius. Tai ir parodo programoje dirbantys kūrėjai“, – teigia M. Laužikaitė.
Pasak jos, geresni mokinių pasiekimai ar naujų mokymosi metodų taikymas, žinoma, yra reikšmingi pokyčiai, tačiau svarbiausia, kad tarp mokinių, mokytojų ir kūrėjų gimęs dialogas ir užsimezgusi partnerystė leido visiems atsiskleisti kaip asmenybėms. „Sukurta erdvė bendravimui ir eksperimentavimui yra svarbus aspektas siekiant geresnės ugdymo kokybės“, – sako M. Laužikaitė.
Šiais mokslo metais „Kūrybinių partnerysčių“ programa vykdoma jau ketvirtuosius metus, joje dalyvauja 25 Lietuvos mokyklos. Pirmą kartą ji pritaikoma ir socializacijos centruose. Programą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
„Kūrybinių partnerysčių“ inf. ir nuotr.