Pasiekimai moksluose ir darbe, kasdieniai įpročiai, santykiai ir sveikata, kaip žmogui seksis įvairiose srityse, yra nulemiama per pirmąsias 1000 jo gyvenimo dienų, sako mokslininkai. Vadinasi, šiuo laikotarpiu, kai intensyviausiai vystosi vaiko smegenys, tėvai gali ir lengviausiai padėti jiems įgyti reikalingus įgūdžius.
Prie socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ prisijungusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. Audronė Prasauskienė paaiškina, kad vaikai iki 3 metų teoriškai gali išmokti visko – jie turi dvigubai daugiau smegenų neuronų jungčių nei suaugusieji. Tačiau jos nėra tvirtos ir galiausiai išlieka tik tos, kurios yra naudojamos nuolat.
„Todėl laikas iki trejų metų ir yra toks lemtingas. Laikotarpiai, kai vaiko smegenys yra pasiruošusios tam tikriems potyriams, yra trumpi. Tyrimai rodo, kad jei vaikui numatytu laiku nepakanka reikalingos stimuliacijos, kai kuriais atvejais kūdikiui vėliau gali atsirasti net raidos sutrikimų“, – teigė prof. dr. A. Prasauskienė.
Tačiau vaikų neurologė tuoj pat nuramina – tinkamai atliepti vaikų poreikius gali vien tėvų dėmesys, rūpestis ir kokybiškas bendravimas. Ji dalijasi įžvalgomis, į ką suaugusieji turėtų ypač atkreipti dėmesį.
Smegenims patinka kartojimas ir naujovės
Anot A. Prasauskienės, žmogaus smegenims yra lengviau pažinti tai, kas pasikartoja, nes tuomet galima prognozuoti rezultatą. „Tik nuo suaugusiųjų priklauso, kokius pasikartojimus užfiksuos mažylio smegenys. Pavyzdžiui, jei vakarais niūniuosite tas pačias lopšines, tikėtina, kad ilgainiui jos vaikeliui taps ženklu, jog jau atėjo laikas miegoti. Nors gimė galėdamas išmokti bet kurią pasaulio kalbą, nuolat girdėdamas lietuviškus žodžius vaikas būtent juos pirmuosius ir ištars. Jei nuobodžiaujančiam mažyliui vis siūlysite užkandį, o ne žaidimą – tikėtina, kad ir suaugęs nusiraminimo ieškos maiste“, – dalijosi A. Prasauskienė.
Profesorė pabrėžė, kad įsitvirtinusius pasikartojimus vėliau yra sunku pakeisti – užfiksavusios naują patirtį smegenys pasikeičia net fiziškai.
„Pastebėkite, kaip į bet kokį naują daiktą ar veiklą reaguoja mažylis: naujovė įdomi tol, kol su ja pažindinasi, o vėliau dėmesys persikelia kitur. Vadinasi, naujoji informacija jau įsirašė, o po poros pakartojimų taps ilgalaikė. Taip smegenys nuolatos plečia savo pažinimo ribas. Taigi, kuo daugiau patirčių suteikiama vaiko regai, klausai, uoslei, raumenims, lytėjimui, tuo daugiau jis gali išmokti“, – pasakojo profesorė.
Šiuolaikinė bėda – konteinerio sindromas
A. Prasauskienė teigė, jog kartojimo bei naujovių bandymo keliu formuojasi ir vaiko judesio raida. Tam, kad ji būtų sėkminga, tėvams tereikia užtikrinti saugumą ir galimybę praktikuotis.
„Dar nė vienas netapo olimpiniu čempionu gulėdamas ant sofos. Suaugusiųjų užduotis – leisti vaikui kuo daugiau šliaužioti, ropoti, sėstis, stotis ir eiti, o svarbiausia, neriboti mažylio judėjimo“, – sakė A. Prasauskienė.
Profesorė apgailestauja, kad šiandien vis dažniau tenka susidurti su konteinerio sindromo atvejais – kai dėl per dažnai naudojamų vežimėlių, kėdučių ir vaikštynių gali atsirasti rizika sulėtinti vaikų judesio raidą.
„Ši būklė jau aprašoma medicininėje literatūroje. Kai vaikas ilgai laikomas tokiose priemonėse, jis neturi galimybės savarankiškai judėti, pažinti ir įgyti patirčių griūdamas ir atsikeldamas. Yra duomenų, kad kai vaikas pradeda vaikščioti, jis gali nugriūti iki 100 kartų per dieną ir tai yra visiškai normalu. Jis juk kažkaip turi išmokti atsistoti ir judėti iš naujo“, – dalijosi A. Prasauskienė.
Imlumas gramatikai – nuo pirmųjų dienų
Tyrimai rodo, kad jau kelių mėnesių vaikai geba skirti bet kurios kalbos garsus, jų įsimenamas žodynas vis plečiasi, o gebėjimas kalbėti suklesti, kai tarp neuronų atsiranda naujos jungtys.
„Šios jungtys susikuria tik gavus atgalinį ryšį iš suaugusiųjų. Kai kūdikis guguoja – tėveliai natūraliai sureaguoja, šypsosi, kalbina. Taip nuo paprastų įgūdžių vaikas juda link sudėtingesnių. Įsimena išgirstus žodžius, vėliau stengiasi prabilti pats. Šioje kelionėje jam reikia kuo daugiau stimulų ir reakcijos į jo pastangas, su vaiku turime kuo daugiau kalbėtis, jam dainuoti ir skaityti“, – sakė A. Prasauskienė.
Tiesa, gydytoja pabrėžė, kad garsas ir vaizdas, sklindantys iš televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar išmaniojo, neatstoja gyvo bendravimo. Anot jos, ekranai ne tik neskatina kalbinės raidos, bet ir, priešingai, jai kenkia.
„Praktiniame darbe nuolat susiduriu su vėluojančios vaiko kalbos raidos atvejais, atsiradusiais dėl televizoriaus žiūrėjimo įtakos. Kanados mokslininkai neseniai nustatė, kad kuo daugiau jų tyrime dalyvavę 2 metų vaikai leido laiko prie ekrano, tuo blogesnė buvo jų kalbos raida ir mokymosi pasiekimai sulaukus 5 metų“, – pasakojo A. Prasauskienė.
Profesorė pasidalijo ir kito tyrimo išvadomis – pasirodo, jau ankstyvoje kūdikystėje vaikai kartu su žodžiais mokosi ir kalbos gramatikos.
„Ilgai manyta, kad vaikai pirmiausia išmoksta kalbėti ir tik vėliau bando perprasti gramatiką. Tačiau Paryžiaus Dekarto universiteto mokslininkų atlikti smegenų tyrimai rodo, kad jie jos mokosi kartu su žodžiais“, – sakė A. Prasauskienė.
Anot profesorės, tai tik įrodo, kokios plačios yra kūdikių smegenų galimybės ir kokia svarbi yra ankstyvoji raida tolesniam vaiko gyvenimui.