Balandį paskelbus Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvus lengvaatlečiams, paaiškėjo, jog keturi sportinio ėjimo atstovai juos įvykdė dar pirmaisiais šių metų mėnesiais. Patekimas į olimpiadą bene didžiausią džiaugsmą suteikė žaidynėse debiutuosiančiam 20-mečiui Mariui Šavelskiui. „Nuostabi žinia! Visas kūnas nutirpo, dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra viena didžiausių mano gyvenimo svajonių!“ – tąkart džiūgavo lengvaatletis.
Liepos 9–12 dienomis Estijoje vyks Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas, į kurį lietuvis atvyks būdamas vienu stipriausiųjų.
Puikiai pasirodei praėjusių metų Europos čempionate Ciuriche. Ar tąkart pasiektas rezultatas nustebino?
Prieš Europos čempionatą nesitikėjau, jog galiu užimti aukštą vietą, nes pirmąkart dalyvavau varžybose būdamas suaugusiųjų rinktinėje. Mano užduotis buvo tiesiog kuo geriau pasirodyti, bet apie pasaulio čempionato normatyvą ten tikrai negalvojau. Gal tai ir buvo pagrindinė gero pasirodymo priežastis – nejaučiau jokio spaudimo ir buvau apimtas emocijų.
Po čempionato Ciuriche vyko geriausių Lietuvos lengvaatlečių rinkimai, juose patekai tarp lyderių, dalyvavai treniruočių stovykloje PAR. Ar pajautei, jog pamažu tampi profesionalu?
Taip. Pradėjau žiūrėti į sportą ne kaip į užsiėmimą po mokslų, o kaip į darbą. Tai yra juodas ir sunkus darbas, turi įdėti visas pastangas, bandyti nebegali.
Prieš porą mėnesių paaiškėjo, jog iškovojai teisę dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Euforija turbūt jau nuslūgo. Ar mintimis nukeliauji į Braziliją? Kas pasikeitė iškovojus kelialapį?
Emocijos nuslūgo, ir prasidėjo planų kūrimas. Sezonas turėtų būti labai sunkus, manęs laukia pirmosios olimpinės žaidynės, norisi pasirodyti kuo geriau. Kitąmet reikės padaryti daug daugiau, jeigu noriu pasiekti geriausią rezultatą Rio de Žaneire.
Treneriai ir aplinkiniai žmonės, patekus į olimpines žaidynes, į mane pradėjo žiūrėti kiek kitaip. Anksčiau buvau jaunas sportininkas, o šį sezoną laukia ir pasaulio čempionatas, ir Europos jaunimo čempionatas, kuriame reikės kovoti dėl aukštų vietų, o ne vien tik dėl rezultato. Visi pamatė, jog rezultatai gerėja ir kabinuosi į sportą.
Grįžkime į pačią pradžią. Kodėl pasirinkai sportinį ėjimą?
Vaikystėje išbandžiau labai daug sporto šakų: krepšinį, futbolą, tinklinį. Pradėjęs lankyti sportinį ėjimą pajutau, jog tai mano sporto šaka, o po poros metų pasirodė ir pirmieji geri rezultatai. Sportas tarsi narkotikas – kuo daugiau sportuoji, tuo labiau to nori.
Atsiranda manančiųjų, jog į sportinį ėjimą pasuka tie, kurie nėra talentingi bėgikai. Sutinki?
Tikrai ne. Sportinis ėjimas yra sudėtingesnė sporto šaka nei bėgimas. Ten tu gali tiesiog bėgti iš visų jėgų, o ėjime mes turime specialią techniką, kurios negalime pažeisti. Bėgime nėra diskvalifikacijos, o mes turime būti psichologiškai gerai pasirengę, kad galėtume save valdyti. Ėjimo varžybose greitis taip pat yra didelis – ne kiekvienas Lietuvos bėgikas sugebėtų tokiu greičiu nubėgti.
Ar pats sportinio ėjimo varžybas mielai žiūri?
Žinoma. Visada einu palaikyti savų, kitų distancijų dalyvių.
Pastaraisiais metais sportinį ėjimą drebino dopingo skandalai, į kuriuos ypač dažnai įsivelia Rusijos atletai. Ar sutiktum, jog diskvalifikuoti reikėtų ne vien sportininkus, bet gal ir visą šios šalies ėjikų „šeimą“?
Sutikčiau. Rusai elgiasi nesąžiningai kitų atžvilgiu. Esu skaitęs interviu sportininkų, kurie medalius po rusų ėjikų diskvalifikacijų atgavo tik dabar. Jų emocijos kitokios, nei turėtų būti, – nebėra to džiaugsmo. Visi Rusijos ėjikai priklausė vienai sporto mokyklai, juos treniravo tas pats treneris, tad bent trenerį ir jo sportininkus diskvalifikuočiau visam laikui.
Lietuvos ėjikų rezultatai vis gerėja, bet iki medalių pritrūksta. Ar tiki, jog medalį į Lietuvą parveži būtent Tu?
Kaip ir kiekvienas sportininkas, to tikiuosi, bet tam reikia įdėti dar labai daug darbo. Rezultatai gerėja, bet iki medalio dar reikia labiau pasistengti. Tikiuosi, kad po kelerių metų galėsiu Lietuvai padovanoti medalį.
Kitą savaitę dalyvausi Europos jaunimo iki 23 metų čempionate, kuriame esi laikomas vienu iš lyderių. Koks Tavo siekis?
Norisi pasiekti gerą rezultatą, bet nejaučiu jokio spaudimo. Padarysiu, ką galiu. Norėčiau patekti į ketvertuką. Tai yra daug, tačiau be kovos nepasiduosiu.
Esi studentas, tuo pačiu metu Pietų Korėjoje vyks universiada. Jei galėtum rinktis, kurioms varžyboms teiktum prioritetą?
Europos čempionatas man svarbesnis, nes tai yra aukštesnio lygio varžybos. Universiadoje dalyvauja tik studentai. Be to, toks jaunimo čempionatas man yra paskutinis, o į universiadą galėsiu nuvažiuoti ir po dvejų metų.
lengvoji.lt
A. Pliadžio nuotrauka