Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) mokslininkai parodė, kad lėtinis stresas sukelia ilgalaikius pokyčius smegenyse. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl žmonės, kurie kenčia chronišką stresą yra linkę į psichikos problemas, pavyzdžiui, nerimo ir nuotaikos sutrikimus. Mokslininkų išvados gali lemti naujų gydymo, terapijos būdų atsiradimą, kurie sumažintų riziką susirgti psichikos ligomis po stresinių sutrikimų.
Yra žinoma, jog įvairiomis stresinėmis ligomis sergantiems žmonėms būdingi tam tikri pakitimai smegenyse. Vienas jų – pilkosios ir baltosios medžiagos kiekio skirtumas. Pilkoji medžiaga daugiausiai susideda iš neuronų, kurie saugo ir apdoroja informaciją bei palaiko ląsteles – neuroglijas. Baltoji medžiaga sudaryta iš aksonų. Šie sukuria pluoštus, kurie tarpusavyje sujungia visą neuronų tinklą. Baltoji medžiaga savo vardą gavo dėl balto, riebalinio mielino apvalkalo, kuris supa aksonus ir pagreitina elektrinių signalų tėkmę iš ląstelės į ląstelę.
Kaip lėtinis stresas kuria ilgalaikius smegenų struktūros pakitimus kol kas yra paslaptis, kurią nuolat bando įminti įvairių sričių mokslininkai.
Atlikdami eksperimentus Daniela Kaufer, UC Barkeley asociacijos integruotos biologijos profesorė ir jos kolegos atrado, kad lėtinis stresas sukelia didesnį mielino ląstelių gaminimąsi ir mažesnį – neuronų, nei įprastai. Taip atsiranda mielino ir baltosios medžiagos perteklius kai kuriose smegenų srityse, kurios ardo pusiausvyrą.
Mokslininkė teigia, kad kol kas ištirta tik viena smegenų dalis – hipokampas. Hipokampas reguliuoja atmintį ir emocijas bei yra atsakingas už įvairius emocinius sutrikimus. Mokslininkų minėti rezultatai gali suteikti įžvalgų, kaip baltoji medžiaga lemia šizofrenijos, autizmo, depresijos, savižudybės, potrauminio streso sutrikimo atsiradimą.
Oligodendrocitų reikšmės atradimas
Kaufer laboratorijoja, kuri vykdo molekulių ir ląstelių poveikį ūminiui stresui ir lėtiniam stresui mokslinius tyrimus, orientuojasi į nervinių kamieninių ląstelių tyrimus su suaugusių žiurkių smegenų hipokampu. Anksčiau buvo manoma, kad šios kamieninės ląstelės subręsta tik neuronuose arba iš glijos ląstelių – astrocitų. Tačiau mokslininkai nustatė, kad kamieninių ląstelių hipokampas subręsta kitose glijos ląstelėse, vadinamose oligodendrocitais, kurie gamina mielino nervinių ląstelių apvalkalus.
Mokslininkų tyrimo išvados parodė, kad išaugintų žiurkių smegenų ląstelės rodo svarbų vaidmenį oligodendrocitams ilgalaikiuose ir galbūt nuolatiniuose pokyčiuose smegenyse. Tai gali padėti nustatyti ligos stadiją, o vėliau ir psichikos problemą. Oligodendrocitai taip pat padeda formuoti sinapses – vietas, kur jungiasi du neuronai. Dažniausiai aksonas ir dendritas. Sinapsė atsakinga už signalo perdavimą.
Faktas, kad lėtinis stresas taip pat sumažina kamieninių ląstelių skaičių, kurios subręsta neuronuose ir tai gali suteikti paaiškinimą, kaip ilgalaikis stresas veikia mokymąsi ir atmintį.
Savo rezultatus mokslininkai paskelbė žurnale „Molekulinė psichiatrija“.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Parengta pagal: How chronic stress predisposes brain to mental disorders