Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų ir magistrų mokslines studijas – „Mažąją mokslinę seriją“. Visuomenei pristatomos pirmosios 4 serijos knygos. Tai LEU jaunųjų mokslininkų mokslo tyrimai, skirti aktualioms ir svarbioms kultūros, visuomenės ir kitų sričių problemoms nagrinėti. Siekiama didinti magistrantų motyvaciją ir galimybes rinktis mokslininko karjerą. Publikacijos parengtos geriausių bakalauro ar magistro darbų pagrindu įgyvendinant bendrus dėstytojų ir studentų mokslinių tyrimų projektus prioritetinėse ilgalaikėse mokslo ir meno programose. Svarbiausi darbų atrankos kriterijai – darbo originalumas, reikšmingumas ir metodinis pagrįstumas.
Idėjos autorius ir serijos mokslinės redakcinės kolegijos pirmininkas LEU mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas studentų mokslinės veiklos plėtojimą laiko viena iš prioritetinių sričių. „Be deramo mokslo veiklos lygio nėra aukšto lygio universiteto. Nesvarbu, ką jis rengtų – mokytojus ar medikus. Be kokybiškos mokslinės veiklos negali būti ir kokybiškų studijų. Todėl aktyvi ir rezultatyvi studentų mokslinė veikla – labai svarbi visos universiteto mokslinės veiklos dalis“, – teigia jis, kalbėdamas apie šią mokslo inovaciją.
Su pirmaisiais studentų moksliniais darbais jau galima susipažinti pagrindinėse bibliotekose ar įsigyti jų LEU leidyklos knygynuose. „Mažoji mokslinė serija“ finansuojama iš LEU Mokslo fondo lėšų, skirtų studentų mokslinei veiklai remti ir skatinti. Viena iš leidinių autorių, filologijos doktorantė Rima Kasperionytė, pasidžiaugė, kad naujoji „Mažoji mokslinė serija“ suteikia studentams galimybę spausdinti deramo mokslinio lygio studijas.
Vidos Petrulionienės edukologinė mokslo studija „Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinė raiška technologijų pamokose“ (vadovė, mokslinė redaktorė doc. dr. Ilona Valantinaitė) labiau orientuota į mokyklą, joje siekiama atskleisti nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių santykį su kūryba, analizuojami teoriniai ir praktiniai kūrybingumo ugdymo aspektai. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinės raiškos pokyčių dinamikos analizė pritaikius vizualinius ir vizualinius-patirtinius kūrybingumo skatinimo metodus technologijų pamokose atskleidžia teigiamą šių metodų poveikį mokinių kūrybinei raiškai mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos srityse.
R. Kasperionytės literatūrologinėje mokslo studijoje „Mitinis pasaulis D. Kajoko romane „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (vadovė, mokslinė redaktorė prof. dr. Reda Pabarčienė) analizuojamas Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ mitinis pasaulis. Romane vaizduojamo dvaro aplinkoje susitinka Vakarų (lietuvių) ir Rytų kultūros. Analizėje išryškinamas šios sampynos mitinis matmuo.
Vilijos Zeleniūtės biologinėje mokslo studijoje apie drugius „Šakių rajono mažųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauna, trofiniai ryšiai ir chorologinė analizė“ (moksliniai redaktoriai prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis, doc. dr. Arūnas Diškus) pirmą kartą publikuojamas Šakių rajono mažųjų gaubtagalvių taksonominis sąvadas. Pateikiami originalūs duomenys apie Šakių rajono mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) fauną, trofinius ryšius, taip pat pristatoma atlikta chorologinė analizė. Pirmą kartą lietuvių kalba pateikiami išsamūs Nepticulidae minų aprašai, iliustruoti originaliomis nuotraukomis. Mokslo studijoje skelbiami duomenys yra svarbūs analizuojant mažųjų gaubtagalvių rūšių paplitimą Lietuvoje, taip pat nustatant retąsias ir dažnąsias Nepticulidae rūšis.
Romo Vilčinsko istorinė mokslo studija „Prienų alaus bravoras 1868–1944 m.“ (vadovas, mokslinis redaktorius prof. dr. Aivas Ragauskas) patiks pramonės istorijos mėgėjams ir kolekcininkams. Knyga – tai originalus bandymas Lietuvos pramoninės aludarystės metraštį papildyti dar vienu epizodu – Prienų alaus daryklos, praeityje buvusios viena didžiausių šio verslo šakos įmonių visoje šalyje, istorija. Kartu siekta įvertinti įmonės poveikį miesto visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui. Studijoje paskelbti duomenys, tikėtina, praplės pramoninio paveldo istorinių tyrimų lauką, atgaivins pamirštas ar mažai žinomas Prienų miesto netolimos praeities detales.
LEU