Vienas po kito butuose sprogstantys elektriniai paspirtukai priminė: juose esančios ličio jonų baterijos – ne juokas. Vis dėlto specialistai pastebi, kad skaudžias pasekmes gali sukelti ne tik šios transporto priemonės, kai kasdienybę lengvinančių ir ličio jonų baterijomis maitinamų technologijų mūsų namuose atsiranda vis daugiau. Ekspertai apžvelgia potencialius prietaisų keliamus pavojus bei pataria, kaip juos prižiūrėti siekiant išvengti didelių nuostolių.
Intensyvi cheminė reakcija
Kasdien džiaugdamiesi technologijų teikiamu komfortu, itin ilgai neišsikraunančiais prietaisais, ko gero, nė nesusimąstome, kas iš tiesų vyksta jų viduje. Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė, prietaisuose esančiose ličio jonų baterijose nuolatos vyksta intensyvi cheminė reakcija, todėl netinkamai prižiūrimi įrenginiai ir tampa tokie pavojingi.
„Ličio jonų baterijų sudėties paslaptis – cheminiai komponentai: anodas, katodas, elektrolitas ir atskyriklis. Anodas dažniausiai gaminamas iš grafito, katodas sudaromas iš metalo. Elektrolitas, dažniausiai ličio druskos tirpalo pavidalu, leidžia jonams judėti, o atskyriklis neleidžia jiems susidurti. Jonų judėjimas aktyvuoja laisvuosius elektronus ir visa tai sukuria cheminę reakciją, kuri generuoja elektros krūvį“, – aiškina S. Tolvaišienė.
Ekspertė priduria, kad toks veikimo principas sukuria kur kas didesnį elektros krūvį nei daugelis kitų tipų baterijų, užtikrina ilgaamžiškumą ir mažą savos iškrovos greitį. Dėl to ličio baterijos yra taip plačiai naudojamos elektronikos ir transporto priemonėse.
Pavojingiausi – galingi prietaisai
Anot S. Tolvaišienės, ličio jonų baterijų pavojingumas priklauso nuo prietaiso tipo, galingumo ir jo naudojimo įpročių.
„Didžiausią riziką perkaisti, užsidegti ar patirti trumpą jungimą turi didelę energiją generuojantys, dažnai naudojami ar pažeisti prietaisai. Pavyzdžiui, kasdien iš rankų nepaleidžiame ir nuolat transportuojame nešiojamus kompiuterius, planšetes ir telefonus. Neretai šių įrenginių nepavyksta apsaugoti nuo kritimo, dūžių, drėgmės patekimo – tai palengva pažeidžia bateriją ir ateityje gali sukelti gaisrą“, – sako ji.
Dauguma mūsų kasdien taip pat nešioja smulkias technologijas, pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius, kūno stebėjimo ir medicinos prietaisus. Jie turi mažesnes ličio jonų baterijas, tačiau pažeistos jos taip pat gali sutrikdyti sveikatą ar sukelti gaisrą.
Anot ekspertės, nepaisant gamintojų diegiamų apsaugų, mobilios technologijos, pavyzdžiui, dronai ir transporto priemonės, yra pažeidimams paveikiausios. „Tokius prietaisus nuolat veikia lauko sąlygos – karštis, šaltis, drėgmė, o ir patys mažiau juos saugome, – sako ji. – Nukritusius paspirtukus pakeliame nė nesusimąstydami, kad dūžis po dūžio formuoja baterijos pažeidimus, kurie vieną dieną gali virsti sprogimu. Panašiai ir su dronais – laiku nepastebėjus drono baterijos gedimo skrydis gali baigtis žmonių sužalojimu ar net eismo įvykiu.“
Neįsivertinus sąlygų – nuostoliai didžiuliai
Draudimo atstovai pastebi – paspirtukų sukelti sprogimai butuose paskatino gyventojus domėtis draudimu.
„Itin didelį susidomėjimą pajautėme po Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, įvykusio buto sprogimo, kuris sukėlė nuostolių visam daugiabučiui. Nuo to laiko, beveik kas mėnesį pasirodant panašiam pranešimui, fiksuojame vis daugiau užklausų. Deja, bet tikimybė, kad ateityje panašių nelaimių daugės, didėja. Visgi prietaisai sensta, dėvisi natūraliai ir jau atitarnavę bei galimai mėgėjiškai remontuoti keliauja antrinėje rinkoje“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.
Renkantis ar jau turint elektrinių paspirtukų, dronų ar kitų galingų prietaisų draudimą, ekspertai pataria atkreipti dėmesį į draudimo tipus bei atidžiai įsivertinti sąlygas. Svarbu žinoti, kad galimi 3 draudimo variantai: pavienio prietaiso draudimas, būsto turto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas.
„Pavienio prietaiso draudimo atveju, nutikus įvykiui, kompensuojama konkretaus prietaiso patirta žala. Jei įvykio metu papildomai apgadintas kitas turtas, pavyzdžiui, vidaus apdaila, daiktai – žala nepadengiama. Būsto turto draudimo, kai apdraustas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, atveju būtų kompensuojama žala, padaryta apdrausto objekto patalpose apgadintam turtui bei pačioms patalpoms. Civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų kompensuojami ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimynų, patirti nuostoliai. Šiuo atveju būtina įsitikinti, kad draudimo sumos būtų pakankamos“, – teigia J. Judickienė.
Pasak jos, dažniausiai turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimą gyventojai renkasi apdrausti 5 000–15 000 tūkst. eurų suma – tokiu atveju, jei gaisras padarytų itin didelę žalą kaimynams, ji nebūtų pakankama.
Kaip išvengti nuostolių?
Ekspertės sutinka, jog geriausia apsauga šiuo atveju yra prevencija. S. Tolvaišienės teigimu, siekiant išvengti netikėtos prietaisų su ličio jonų baterijomis žalos, vertėtų įsigyti įrenginius iš sertifikuotų tiekėjų, susipažinti su gamintojo nurodytomis eksploatacijos rekomendacijomis ir jų laikytis.
„Jei įsigyjamas naudotas įrenginys, rekomenduojame prieš naudojimą patikrinti jį pas specialistus ir įvertinti jo kokybę. Lygiai taip pat kilus įtarimų ar net ir smulkiausių gedimų, nebandyti ardyti ar remontuoti patiems, kreiptis į profesionalus“, – pataria mokslininkė.
Anot ekspertės, net ir smulkių prietaisų su ličio jonų baterijomis nereikėtų palikti krauti namuose be priežiūros. Stambesnę įrangą – paspirtukus, dviračius – rekomenduoja krauti negyvenamose patalpose, nepalikti krautis per naktį. Taip pat svarbu naudoti tik originalius, sertifikuotus kroviklius, vengti ilgintuvų.
Prietaisų su ličio jonų baterijomis nenaudojant, būtina juos saugiai sandėliuoti – geriausia negyvenamose, sausose patalpose, atjungus nuo elektros lizdo.
Kas išduoda baterijų gedimus?
Ekspertė pabrėžia, kad paveiktą cheminę reakciją suvaldyti labai sunku, todėl savo technologijas būtina periodiškai apžiūrėti.
„Dažniausiai išorinius mechaninius pažeidimus ar įtrūkimus pastebėti galima gana aiškiai. Dėl jų reikėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus. Jei įrenginys kaista daugiau nei įprastai ar iš jo sklinda traškesys, tai taip pat ženklas, kad baterijos jau nebegalima naudoti. Tokiu atveju reikėtų atjungti įrenginį nuo elektros tinklo ir, esant galimybei, išnešti į lauką. Jei nėra galimybės atjungti prietaiso, verta išjungti bendrą elektros energijos tiekimą ir kreiptis į specialistus“, – pataria S. Tolvaišienė.
Gaisro atveju smulkų įrenginį galima gesinti nedegiu audiniu. Įrenginį gesinti vandeniu galima tik tada, kai jis atjungtas nuo elektros tinklo. Įvertinus, kad užgesinti gaisro nepavyks, būtina kviesti ugniagesius.