Lietuva pernai pritraukė rekordinį skaičių investicijų, jos sukūrė rekordinį skaičių darbo vietų, tačiau potencialo neišnaudojame – rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ pristatytas Europos investicinio patrauklumo tyrimas, atliekamas nuo 1997 m.
Pernai Lietuvoje įgyvendinti 44 tiesioginių užsienio investicijų projektai; jie sukūrė 2606 darbo vietas. Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, investicinių projektų pernai buvo beveik dvigubai daugiau (2006 m. buvo 24), ir dešimt kartų daugiau sukurta darbo vietų (buvo 260). Pernai 29 projektai buvo naujos investuotojų iniciatyvos – beveik dvigubai daugiau negu projektų, susijusių su regione jau veikiančio užsienio verslo plėtra (tokių buvo 14).
Daugiausia investicijų 2016 m. į Lietuva atėjo iš JAV (9), Danijos (7), Švedijos (5). Daugiausia darbo vietų sukūrė investuotojų projektai iš Danijos (832), JAV (505), Suomijos (270).
Analizuojant investicijas pagal sektorius, daugiausia investuota finansų ir verslo paslaugų srityje – 23 projektai. Antroje vietoje rikiuojasi gamyba (13) ir susisiekimo bei komunikacijos sektorius (6).
Lietuva pernai pritrauktomis investicijomis buvo Baltijos regiono lyderė – Latvija pernai turėjo 38 investicinius projektus ir 585 sukurtas darbo vietas, Estija – 19 projektų ir 598 darbo vietas. Absoliučiais skaičiais pirmaujame, tačiau nesame pirmieji vertinant jų santykį su gyventojų skaičiumi ar BVP. Analizuojant pagrindines investuotojų šalis, Lietuva kur kas daugiau nei kitos Baltijos šalys pritraukė investicijų iš JAV, bet nusileido investicijomis iš Skandinavijos šalių – jos yra mūsų nepakankamai išnaudotas potencialas.
„Rekordiškai geri rezultatai pasiekti nepaisant praėjusios Vyriausybės santykinio pasyvumo investicijų pritraukimo srityje. Iniciatyvų buvo, bet pasigedome lyderystės iš Vyriausybės ir Ūkio ministerijos. Sunku net įsivaizduoti, kiek Lietuva galėjo pritraukti investicijų, jei tai būtų buvęs vienas iš kelių pagrindinių valdžios prioritetų – net emigracijos ir pajamų lygio problemas būtų buvę lengviau spręsti. Tyrimas rodo, kad 2016-ieji tam buvo itin palankūs – investuotojai reitingavo Rytų ir Centrinę Europą kaip trečią patraukliausią regioną pasaulyje. Būtent šiam regionui tyrime priskiriama ir Lietuva“, – sakė „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris Linas Dičpetris.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad tose srityse, kur Lietuva skyrė dėmesio, proveržis buvo didelis. Investicijų banga 2016 metais finansinių ir verslo paslaugų sektoriuje Lietuvoje Latviją ir Estiją pralenkė net 5–6 kartus. „Tai lėmė kryptingi politiniai sprendimai, kai kuriant palankią įstatymų bazę lyderio vaidmens ėmėsi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Politikos formavimas ir kryptingas sprendimų priėmimas bei kvalifikuotų darbuotojų ištekliai užsienio investuotojams daro daug didesnę įtaką negu mokesčių tvarkos pakeitimai, dėl kurių pastaruoju metu verda diskusijos Estijoje ir Latvijoje“, – pažymi L. Dičpetris.
Ką daryti, kad investicijų Lietuvoje daugėtų?
Svarbiausias žingsnis – suvokti, kad investicijų pritraukimas yra vienas didžiausių prioritetų. Lietuvos prioritetas turi būti didinti konkurencingumą pritraukiant investicijas ir persiorientuoti į tvarias ir aukštos pridėtinės vertės investicijas, nes tai pagrindinė sąlyga ekonomikos augimui, kai nebeturėsim ES fondų.
Užsienio investuotojai į Rytų ir Centrinę Europą perkelia vis daugiau aukštos pridėtinės vertės veiklų: produktų ir paslaugų vystymą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Svarbiausias kriterijus renkantis vietą tokioms investicijoms – vietinės verslo ir inovacijų ekosistemos kokybė. Kad galėtų konkuruoti dėl aukštos pridėtinės vertės tvarių investicijų, Lietuva turėtų rengti aktualių specialybių darbuotojus, pritraukti talentus, skatinti kurtis inovatyvias įmones, integruoti investuotojus į vietines tiekimo grandines. „Jeigu užsienio investicijas lygintume su medžiu, dabar matytume, kad šaknys labiau auga į plotį negu į gylį. Vadinasi, tokį medį lengva iškasti ir persodinti kitur. Lietuvos ūkį prižiūrinčių valstybės institucijų uždavinys šiuo metu būtų prižiūrėti investicijų medį taip, kad jo šaknys plėstųsi į gylį, susipintų su kitų verslų-augalų šaknimis ir sudarytų efektyvią ekosistemą“, – dėsto L. Dičpetris.
Kitas Lietuvos uždavinys turėtų būti išnaudoti makroekonomines pasaulio tendencijas ir aktyviai dirbti su investuotojais tikslinėse rinkose – JAV, Kinijoje, Skandinavijoje, kurios potencialą išnaudojame prasčiau nei Latvija ir Estija.
„EY“ tyrimas rodo, kad šiuo metu Baltijos šalimis labiausiai domisi investuotojai iš Vakarų Europos ir JAV. „Matome, kad mūsų ekonominiai ryšiai su Vakarais stiprėja, tačiau turime tinkamai išnaudoti ir didėjantį vienos didžiausių investuotojų – Kinijos – susidomėjimą mūsų regionu ir patekti į jų naujojo „Šilko kelio“ grandinę“, – sako L. Dičpetris.
Anot eksperto, „Brexit“ taip pat gali būti galimybė Lietuvai. „Visiškai ar iš dalies užsidariusios Europos rinkos taps britų iššūkiu, kurį mes galime padėti įveikti pasiūlę jiems savo verslus bent iš dalies perkelti į Lietuvą. Taip pat tai yra gera galimybė atgal atsivilioti emigravusius mūsų piliečius.“
Ir trečias strategiškai svarbus dalykas, kurį Lietuva turi padaryti, – tai sukurti investicijų pritraukimo platformas ir partnerystes, kurios dirbtų su investuotojais tikslinėse rinkose. Šiuo metu Lietuvos sėkmė dažnai priklauso nuo komercijos atašė asmenybės, bet reikalingas sisteminis sprendimas. Sukūrę modelį, kuriame valstybės iniciatyva jungtųsi su privataus sektoriaus žaidėjais, ir pritaikę jį mums svarbioms tikslinėms rinkoms, galėtume siūlyti kompleksinį paslaugų paketą investuotojams. Kiekvienoje tikslinėje rinkoje turi dirbti dešimtys susitelkusių viešojo ir privataus sektorių profesionalų, kurie padėtų investuotojams Lietuvoje išspręsti didžiausius jų strateginius iššūkius, kurie dažniausiai siejasi su gabių darbuotojų už konkurencingą kainą trūkumu. Pernai iš JAV pritrauktų investicijų sėkmę daugiausia nulėmė privataus sektoriaus žaidėjai, teikiantys kompleksines paslaugas investuotojams ir palaikantys ryšius su rinka.
L. Dičpetris sako, kad investicijų pritraukimas yra didelis darbas, bet jo vaisiai saldūs: užsienio investuotojų kuriamos darbo vietos yra vidutiniškai gerokai geriau apmokamos, jos gali ne vien išlaikyti mūsų žmones Lietuvoje, bet ir įtikinti sugrįžti emigrantus, pritraukti gabius imigrantus. Jei valdžia deklaruoja siekį spręsti emigracijos problemą, investuotojų rojaus sąlygų sukūrimas ir aktyvus darbas juos pritraukiant turi būti vienas iš kelių didžiausių valstybės prioritetų.