„Kaune studijuoja 126 studentai iš Švedijos. Tai rodo didelį akademinį Lietuvos potencialą – ji tampa vis patrauklesne studijų kryptimi švedams“, – sakė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. Kauno technologijos universitete (KTU) ambasadorė skaitė viešą paskaitą „Baltijos jūra mus vienija“.
Pasak C. Ruthström-Ruin, Švedijoje norintiesiems mokytis medicinos reikia atlaikyti nepaprastai didelę konkurenciją – šalies universitetuose neužtenka vietos visiems. Gydytojo profesiją turinčių asmenų poreikis yra labai didelis, tad švedų studentai renkasi studijuoti užsienyje.
Ambasadorės žodžius patvirtino renginyje KTU dalyvaujantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai. Štai penktakursė Ban Shakir, atvykusi iš Malmės, žavisi studijų kokybe ir mano, jog pabaigus mokslus bus gaila išvažiuoti – Kaunas tapo jos antraisiais namais. Švedijoje gavusi kitos mokslo krypties diplomą, būsimoji medikė džiaugiasi, jog Lietuvoje galėjo įgyvendinti savo seną svajonę – tapti gydytoja.
Švedijos ambasadorė į KTU atvyksta jau kelerius metus iš eilės. Universitetas palaiko glaudžius ryšius su Malmės, Lundo, Linčiopingo universitetais, keičiamasi studentais. Nuo praėjusių metų KTU galima mokytis ir švedų kalbos.
Švedijos verslininkai Lietuvoje mato daug galimybių
C. Ruthström-Ruin pranešimo, skaityto KTU, pagrindinis akcentas – karališkosios šeimos valstybinis vizitas Lietuvoje: „Mūsų karalius ir karalienė su valstybiniu vizitu važiuoja tik du kartus per metus. Tai, kad šiemet vizitui buvo pasirinkta Lietuva, rodo kaip vertinami Švedijos ir Lietuvos draugiški santykiai.“
Ambasadorė priminė sritis, kuriose dvi šalys jau glaudžiai bendradarbiauja (verslas, energetika, mokslas), ir pabrėžė, jog reikėtų išnaudoti visas galimybes.
Švedijos verslas į mūsų valstybę yra investavęs daugiausia, palyginti su investicijomis iš kitų šalių. Lietuvoje dirba apie 200 Švedijos įmonių; daugelis puikiai žino didžiausias iš jų – „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Omnitel“ ar „TEO“. Kita vertus, Lietuvoje beveik nėra smulkių Švedijos verslo įmonių, kitaip nei Estijoje, kurioje jų yra apie pusantro tūkstančio.
„Tyrimai rodo, jog Lietuva Švedijos verslininkams yra patraukli – šioje rinkoje jie mato dideles augimo perspektyvas. Tačiau egzistuoja ir kliūčių, tai – skaidrumas, darbo teisė. Apie jas diskutuojama su įmonėmis“, – sakė C. Ruthström-Ruin.
Mokslo bendradarbiavimas su verslu padėtų pritraukti investicijų
Kaip vieną iš sėkmingiausių Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo akademinėje srityje projektų Švedijos ambasadorė C. Ruthström-Ruin paminėjo Kaune gimusią projekto „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro“ idėją, kurią įgyvendinant bendradarbiauja trys Lietuvos aukštosios mokyklos – KTU, LSMU ir Vilniaus universitetas, Suomijos techninių tyrimų centras bei vienas iš geriausių Švedijos universitetų – Lundo universitetas.
„Sparčiai senstanti visuomenė – tai ir iššūkis, ir galimybė. Sveikos senatvės užtikrinimas tampa sritimi, kurioje gali atsirasti daug inovacijų“, – teigė C. Ruthström-Ruin.
Ambasadorės teigimu, ypač svarbu skatinti Lietuvos mokslo bendradarbiavimą su verslu, nes tai reikšminga siekiant pritraukti tiek verslo, tiek mokslo potencialą iš Švedijos.
Pakrančių erozija – bendra mūsų problema
Švedijos ambasadorė priminė, kad jau nuo gruodžio vidurio pradės veikti bendra Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Ji sudarys sąlygas kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Bendra jungtis leis Lietuvai naudotis Šiaurės šalių turimais ištekliais.
„Būsime sujungti per Baltijos jūrą, kuri tiek metų mus skyrė, tiesiogine prasme“, – sakė C. Ruthström-Ruin.
Ji pabrėžė, jog Švedijoje aplinkosaugos klausimai yra vieni iš prioritetinių valstybės mastu, ir vylėsi, jog Lietuva prisijungs prie bendrų gamtos išsaugojimo iniciatyvų. Vienas iš svarbių tiek Švedijai, tiek Lietuvai klausimų yra jūros pakrančių erozija.
Renginių ciklas „Švediškai nušvintantis gruodis“
Ambasadorės vizitas KTU yra renginių ciklo „Švediškai nušvintantis gruodis“ dalis. Jis vyksta gruodžio pradžioje, minint šv. Liucijos dieną. Liucijos diena – ne tik šviesos šventė (vardas Liucija reiškia „šviesa“), bet kartu ir švedų kultūros paminėjimas.
Renginius organizuoja Švedijos ambasada Lietuvoje, taip pat prisideda Švedijos institutas bei ambasados partneriai.
KTU