Viena opiausių problemų, skaudžiai paliečiančių pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus, yra emocinis bei fizinis smurtas, apkartinantis vaikų, jų artimųjų kasdienybę ir dažniausiai paliekantis padarinių visam gyvenimui. Tačiau, nuosekliai su šia problema dirbant atsakingoms organizacijoms ir perimant gerąją patirtį iš užsienio šalių, situacija keičiasi. Viena didžiausių partnerių kovojant su patyčiomis ir vaikų smurtu yra Norvegija: Lietuvai pasinaudojus Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės (EEE) paramos lėšomis buvo surengti projektai susidariusiai situacijai šalyje gerinti.
Apie situaciją šalyje ir Norvegijos pagalbą kovojant su problema pasakoja emocinės paramos tarnybos vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“ atstovė, kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Aurelija Jocaitė: „Patyčios jau daug metų iš eilės yra vienas dažniausių sunkumų, dėl kurio vaikai ir paaugliai skambina ar rašo į „Vaikų liniją“. Papasakoti apie patyčias dažnai yra pirmas žingsnis, kad jos būtų sustabdytos. „Vaikų linijos“ savanoriai konsultantai siekia palaikyti ir sustiprinti vaikus, skatina juos kreiptis pagalbos ir kartu su jais ieško galimybių, kaip būtų galima nutraukti patyčias jų aplinkoje“, – sako moteris.
A. Jocaitė pasakoja, kad vaikai gali ne tik skambinti į „Vaikų liniją“ nemokamu telefono numeriu 116111, bet ir rašyti laiškus, bendrauti gyvai pokalbiais internetu ar dalyvauti diskusijų forume: „Vaikų linijos“ diskusijos yra vieta, kur vaikai gali gauti jiems vertingą bendraamžių palaikymą, supratimą ir tokiu būdu pasijusti stipresni spręsti kylančius sunkumus. Be to, matydami, kokių sunkumų turi kiti paaugliai, gali pasijusti ne tokie vieniši su savo išgyvenimais ir padėti kitiems savo patirtimi ir mintimis“, – dalyvavimo diskusijose prasmę aiškina „Vaikų linijos“ atstovė.
„Vaikų linija“ ne tik išklauso ir bando patarti kiekvienam individualioje situacijoje, bet ir drauge su partneriais vykdo projektus, kurių tikslas – keisti visuomenėje paplitusias patyčioms palankias nuostatas“, – pasakoja A. Jocaitė.
Pagalbos sulaukė iš Norvegijos
„Vaikų linijos“ atstovė teigia, kad vienas didžiausių partnerių kovojant su vaikų patyčiomis yra Norvegija: „Sėkmingą mūsų veiklą lemia nuoseklus darbas ir nuolatinis užsienio programų pritaikymas mūsų šalyje. Daugiau nei prieš dešimt metų pradėtas bendradarbiavimas su Norvegijos ambasada ir galimybė pasinaudoti Norvegijos ir EEE paramos lėšomis leido mums įgyvendinti veiklas, padedančias mažinti patyčių paplitimą Lietuvoje.
A. Jocaitė išskiria du Norvegijos ir EEE paramos programos projektus, kuriuos įgyvendino „Vaikų linija“. Pirmasis – „Visuomenės sąmoningumo didinimas patyčių ir savižudybių problemoms spręsti“ – buvo skirtas didinti visuomenės sąmoningumui, informuoti apie patyčių ir savižudybių prevenciją. Projekto metu „Vaikų linijai“ ir „Jaunimo linijai“ gavus beveik 40 tūkst. Eur paramą, „Vaikų linija“, pasinaudojusi dalimi lėšų, surengė mokymus, konferenciją bei pristatė edukacinį filmą, sulaukusį visuomenės susidomėjimo bei palaikymo.
Antrasis moters įvardytas projektas, „Savanoriškos nuotolinės emocinės paramos vaikams ir jaunimui kokybės gerinimas“, buvo skirtas sustiprinti vaikams ir jaunimui nuotolinę emocinę paramą teikiančių organizacijų gebėjimams. A. Jocaitė pasakoja, kad šio projekto metu, „Vaikų linijai“ ir „Jaunimo linijai“ gavus 142 tūkst. Eur paramą, pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas emocinės paramos telefonu kokybės tyrimas. Jis parodė, kad „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ savanoriai konsultantai teikia kokybišką emocinę paramą ir yra gerai pasiruošę reaguoti į savižudybės riziką bei prievartos prieš vaikus situacijas. Taip pat šis projektas leido atnaujinti savanorių konsultantų mokymo programą, surengti naują savanorių pritraukimo kampaniją, surengti viešinimo kampaniją apie pagalbą internetu, kelti savanorių motyvaciją ir kvalifikaciją bei surengti „Vaikų linijos“ organizuotą prevencinę lėšų pritraukimo kampaniją „Patyčių muziejus“.
Norvegijos ambasados mūsų šalyje vadovė Anne Sofie Bjelland džiaugiasi, kad Norvegija prie problemos sprendimo gali prisidėti ne tik finansiškai: „Vaikų patyčios ir smurtas – svarbi problema kiekvienoje visuomenėje. Norvegijoje ypatingas dėmesys skiriamas vaiko apsaugai ir jo interesams ginti, tad esame sukaupę daug gerosios patirties, kuria stengiamės pasidalyti Lietuvoje. Džiaugiamės, kad Lietuvos institucijos bei organizacijos yra atviros bendradarbiauti ir deda visas pastangas, kad geroji patirtis būtų perimta efektyviai ir įsisavinta kuo greičiau“, – pasakoja A. S. Bjelland.
Iš viso nuo 2004 m. pagal Norvegijos ir EEE paramos programas Lietuvai yra skirta daugiau nei 260 mln. Eur parama ne tik vaikų patyčių bei smurto, bet ir kitoms opioms šalies problemoms spręsti. Kitos finansuojamos sritys apima pilietinės visuomenės stiprinimą, teisingumą ir vidaus reikalus, ekologiškos pramonės inovacijų plėtrą, kultūros paveldą bei kitas.