Lietuvė laimėjo tarptautinį tvarumo apdovanojimą

Tvarumo ekspertė, Inovacijų agentūros vykdomo projekto „TechHub“ mentorė ir lektorė, „ChangemankersON“ įkūrėja Simona Šimulytė buvo nominuota apdovanojimui „TOP 100 WOMEN in Social Enterprise“ socialinių inovacijų kategorijoje ir pateko į laimėtojų 100-uką. Ji yra pirmoji lietuvė, nominuota tokiam apdovanojimui socialinių inovacijų kategorijoje per 15 metų. Tvarumo srityje jau daugiau nei 13 metų dirbanti Simona dalijasi savo įžvalgomis apie tvarų verslą – koks jis iš tiesų turi būti.

Simona, buvai atrinkta kaip socialinė inovatorė apdovanojimui iš 900 nominančių. Ką Tau reiškia šis apdovanojimas?

Šis apdovanojimas yra mano pasirinkimų bei ilgalaikio, nuoseklaus darbo įvertinimas ir pripažinimas. Jau prieš 13 metų, kai sąvokos „socialinis verslas“ ir „socialinės inovacijos“ Lietuvoje skambėjo apie nieką, man rūpėjo tvarumas, mūsų verslų ir startuolių ekosistemos kuriamas poveikis ne tik vienas kitam, bet ir artimai aplinkai bei Žemei. Taip gimė „ChangemakersON“.

Šioje kelionėje tikrai buvo visko, tačiau tiek džiugiais, tiek sunkiausiais momentais visada šalia manęs būdavo mano komanda. Mane iki šiol motyvuoja klientų, startuolių grįžtamasis ryšys ir stiprus vidinis vertybinis tikėjimas, noras burti poveikį kuriančią startuolių ekosistemą, o tvarumą matyti ne kaip rinkodaros dalį.

Ką reiškia terminas ESG?

Jei labai paprastai – tai socialinė, aplinkosauginė ir geros valdysenos koncepcija. Kalbant konkrečiau, tai yra poveikio žmonėms ir planetai kiekybinė išraiška, o jį kiekvienas verslas ar startuolis sukuria. Ši skaitinė išraiška daro įtaką nustatant įmonės vertę ir siekiant pritraukti investicijų. Labai netolimoje ateityje kiekvienas verslas turės ne tik finansinę, bet ir ESG atskaitomybę. „TechHub“ preakceleratoriaus startuoliams pasisekė, nes jie mano paskaitose tikrai neišvengs šios temos.

Ar Lietuvoje yra tvarių verslų ir startuolių?

Žinoma. Ir kuo toliau, tuo jų atsiranda daugiau. Dar prieš gerus 5 metus tai buvo išimtis ir dažnas jų atrodydavo kaip „ateivis“, o šiandien išimtis yra tie, kurie visiškai negalvoja apie tvarumo principus. Tik kalbant apie tvarumą ir ESG labai svarbu išlikti kritiškiems. Labai dažnai šioje srityje yra persistengiama ir lieka tik skambios frazės.

Pastaraisiais metais vis labiau stiprėja ir investuotojų susidomėjimas verslais, kuriančiais poveikį. O tai neišvengiamai pakoreguoja ir verslų kryptį. Man pačiai labai gražūs tokie lietuviški pavyzdžiai kaip #walk15, „Mindletic“. Iš didesnių ir senesnių verslų paminėčiau „Hostinger“.

Kaip turi atrodyti tvarus verslas? Ar tam reikia daug investicijų?

Pirmiausia ESG veiksnius matuojantis verslas turėtų galvoti apie savo žmonių, komandos, kolegų gerovę visais atžvilgiais. Neužtenka pilnų šaldytuvų užkandžių, nemokamos kavos ar žaidimų kambario. Tikras ESG veiksnius matuojantis verslas yra iš dalies nuosavybės teise priklausantis (ne mažiau nei 40 proc.) ir darbuotojams, t. y. ne tik aukščiausiai valdžiai.

Antra, tvariam verslui rūpi klientai – svarbu į juos įsiklausyti, būti lankstiems ir sukurti geriausią kliento patirtį. Verslas, kuris yra grįstas atvirumu, ilguoju laikotarpiu uždirbs daugiau ir sukurs didesnę vertę.

Trečia, tai verslas, kuriam rūpi bendruomenė, kurioje jis veikia, t. y. ne tik mato ir žino jos problemas, bet ir prisideda prie jų sprendimo.

Na ir ketvirta, žinoma, mūsų aplinka, kitaip tariant, planeta. Ši dalis, deja, yra viena sudėtingiausių, čia irgi egzistuoja tam tikros tendencijos ir mados. Pavyzdžiui, kažkas pasakė, kad plastikas yra blogai ir visiems tai tapo konstanta. Čia irgi yra labai daug kriterijų, kuriuos turime įvertinti, pradedant nuo to, koks tai plastikas, kiek kartų jis gali būti perdirbtas, kokios to išlaidos, koks poveikis aplinkai susidarytų keičiant į kitą medžiagą ir t. t. Tokiais atvejais labai pravartu kritiškai vertinti tendencijas ir iš tiesų apskaičiuoti, kiek viena medžiaga iš tiesų gali padaryti žalos ar suteikti naudos.

Norėčiau paminėti ir penktą punktą – tiekėjų pasirinkimą. Tiek kuriant paslaugas, tiek valdant organizaciją, tiek vykdant gamybą reikia atsakingai atsirinkti tiekėjus, kurių vertybės sutampa su jūsų verslo vertybėmis. Tarkime, jei vadinu save atsakingu, skaidriu ir tvariu verslu, bet tam tikras žaliavas siunčiuosi iš neaiškių tiekėjų ir naudoju nelegalią programinę įrangą, ar tikrai esu sąžiningas sau ir savo klientams?

Kalbant apie investicijas, tai labai priklauso nuo to, koks yra jūsų verslas. Gali reikėti ir labai daug, ir labai mažai. Bet svarbiausia – ne kiek reikia investicijų, o koks yra didesnis verslo tikslas. Pinigų šiuo metu rinkoje yra, nėra pakankamai tvirtų sprendimų ir komandų, kurios pasiryžusios juos įgyvendinti.

Esi „TechHub“ preakceleratoriaus mentorė. Kaip sekasi startuoliams diegti tvarumą nuo pirmųjų vystymosi stadijų? Ką per tris mėnesius pavyksta juos išmokyti šia tematika?

Jau keli atrankos ciklai man sukelia plačią šypseną. Kuo toliau, tuo daugiau startuolių, dalyvaujančių atrankose, turi itin tvarias idėjas. Kartais jie pamiršta, kad verslo sėkmė yra matuojama ir pinigais. Mano, kaip mentorės, tikslas yra padėti surasti aukso viduriuką, kad tvarumas ilguoju laikotarpiu duotų dar didesnį pelną, kartu ir pokytį. Tikrai nemažai pasitaiko tokių, kurie aukščiau visko stato globalią problemą, bet kurdami tvarų verslą turime labai aiškiai įsivertinti, kaip paslauga ar prekė bus naudinga klientui ir kur yra jo skausmai. Tvarumas yra principai, kurių laikomės kurdami bet kokį verslą, o ne verslas, kuriamas dėl to, kad juos atlieptų.

Kuo Lietuvos startuoliai skiriasi nuo užsienio startuolių?

Tie, kurie tikrai nori pasiekti tikslą ir neiškrinta po pirmos nesėkmės ar per pirmus kelis mėnesius, tikrai išsiskiria atkaklumu ir žinių, informacijos, naujų ryšių troškimu. Man pačiai tikrai smagu stebėti, kad jie ieško ne lengviausio kelio, o sprendimo, kuris neapsiribotų Lietuva.

Surasti lengviausią kelią nelengviausiam sprendimui, pasitikrinti rinkoje ir tik tada plėstis – mes, kaip mentoriai, jiems padedame tai daryti. Kartais būna nelengva įtikinti, kad tam tikrus procesus reiktų apkarpyti. Bet ko dar mums tikrai reikia išmokti, tai tapti mažiau individualistais. Vis dar dažnai pasitaiko startuolių, kurie nori būti vieno įkūrėjo startuoliais. Su komanda galima nuveikti daug daugiau.

Kokių startuolių reikės ateityje?

Tokių, kurie yra orientuoti į gyvenimą (angl. life-centered design). Pasirinkus tokį veikimo modelį nėra galimybės pralošti. Laimi visi. Bet manau, kad technologijas pritaikysime kurti tikrumui, atsigręžti į tikruosius žmogaus poreikius. Dar labiau sustiprės bendruomenių reikšmė.

Turbūt nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu, kad dirbtinį intelektą integruosime vis plačiau. Manau, kad daugiausia pasieks tie, kurie jau dabar galvoja apie holistinius verslo modelius.

Mane labiausiai traukia sveikatos technologijų startuoliai (angl. HealthTech), švietimo pokyčius kuriantys startuoliai (angl. EdTech), turizmo / kelionių technologijų (angl. TravelTech) bei finansinių technologijų startuoliai (angl. FinTech). 

Ko palinkėtum startuoliams arba tiems, kurie svarsto jais tapti?

Klausyti širdies ir susirasti pakeleivių, kuriais galėtumėte pasitikėti ir norėtumėte kurti kartu. Turiu daug patirties būdama vienintelė verslo savininkė – tai nėra lengvas kelias ir jis tikrai nėra toks saldus kaip verslo vystymas kartu su tais, kurie motyvuoja, įkvepia ir palaiko. O kaip „lakmuso popierėlis“ – nuojauta, kuri niekada neapgauna.

Simona kviečia startuolius registruotis į paskutinį (aštuntąjį) „TechHub“ preakceleratorių iki kovo 12 d.:  http://bit.ly/techhubpreaccelerator. Nepraleiskite progos dirbti su šia mentore!

„TechHub“ startuolių preakceleravimo programą įgyvendina Inovacijų agentūra, projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Inovacijų agentūra įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“ .