Kraujagyslių chirurgams m. dr. Tomui Baltrūnui ir Mindaugui Paškevičiui diskutuojant apie jų darbe esančias problemas, kurios tiesiogiai susijusios su žmonių gyvybėmis, kilo mintis sukurti inovatyvų sprendimą. Prie jo įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
Įvairus panaudojimas
Šiuo metu pasaulyje nėra kraujagyslinio protezo, kurio dirbtinės kraujagyslės sienos išorinis paviršius būtų trombogeniškas. T. Baltrūnas ir M. Paškevičius pastebėjo, kad šuntuotoms kraujagyslėms su įprastais dirbtiniais implantais padidėdavo rizika supūliuoti dėl svetimkūnio, o kuo greičiau protezas įaugs, tuo mažesnė infekcijų rizika ir užtikrinamas jos ilgesnis funkcionavimas.
„Atliekant pakartotines operacijas vizualiai buvo matyti, kad kraujagyslių implantai nėra įaugę ir neturi jokios sąveikos su aplinkiniais audiniais. Jie būdavo laisvi ir dažniausiai apsupti serozinio skysčio arba jau apimti infekcijos. Todėl reikėdavo pakartotinių operacijų pašalinti protezui ir pakartotinai šuntuoti kraujagyslėms apeinamaisiais šuntais, o kartais, nesant galimybės, tekdavo amputuoti galūnes“, – pasakoja M. Paškevičius.
Kartu su įmone „Baltijos medicininiai sprendimai“ T. Baltrūnas ir M. Paškevičius pateikė paraišką pagal kvietimą „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir gavo beveik 100 tūkst. eurų finansavimą. Jis buvo skirtas sukurti dirbtinės kraujagyslės sienai su trombogenišku išoriniu ir antitrombogenišku vidiniu paviršiumi.
„Mes nesukūrėme naujos dirbtinės kraujagyslės. Toks protezas jau seniai naudojamas kraujagyslių chirurgijoje. Mūsų tikslas buvo sukurti išorinį paviršių, kuris būtų trombogeniškas, t. y. išorėje kuo greičiau susidarytų trombas ir paskatintų aplinkinių audinių įaugimą, taip būtų išvengta atmetimo reakcijos, sumažinta infekcijos rizika“, – pasakoja medikai.
Protezai su trombogenišku išoriniu paviršiumi gali būti panaudojami tiek atvirų, tiek endovaskulinių procedūrų metu gydant įvairių lokalizacijų aneurizmas, tiek atvirų operacijų metu gydant periferinių arterijų aterosklerozę.
Įveikė iššūkius
Sukurtas prototipas buvo išbandytas su žmogaus krauju. Pastebėjus, kad išorėje susidaro reikalingi trombai, protezas buvo implantuotas į peles ir triušius. Triušiai buvo pasirinkti dėl to, kad jie jautriausiai reaguoja į svetimkūnius kūne. Šitoje stadijoje buvo bendradarbiaujama su imunologais, biomedicinos mokslų daktarais. Atmetimo reakcijų nebuvo pastebėta.
„Procesas sudėtingas, reikalavo daug žinių ir kompetencijos. Sunkiausia buvo sugalvoti, kaip prie esamo protezo išorės, nepažeidus vidinės pusės, prikabinti chemines medžiagas, kurios sukurtų kraujo krešėjimą. Antras iššūkis – rasti tinkamiausias chemines medžiagas, kurios skatintų kraujo krešėjimą“, – atskleidžia M. Paškevičius.
Komandoje dirbo VU Gyvybės mokslo centro Biochemijos instituto mokslų daktarai Regina Jančienė, Kazimieras Algirdas Klimavičius, tyrėjas Jonas Meškauskas bei angiochirurgas Mindaugas Paškevičius. Buvo bendraujama su partneriais – Lietuvos energetikos institutu ir biotechnologijų bendrove „Innovita Research“.
Ieškos investuotojų
UAB „Baltijos medicininiai sprendimai“ džiaugiasi pasiektu rezultatu – sukurta dirbtinės kraujagyslės siena su trombogenišku išoriniu paviršiumi.
„Didžiausias įvertinimas agentūrai yra tokių žmonijai reikšmingų projektų sėkmingas įgyvendinimas ir galimybė prie to prisidėti“, – sveikinimų negailėjo ir LVPA l. e. p. direktorius Saulius Merkys.
Šiuo metu įmonė tikisi sulaukti dėmesio iš užsienio ar Lietuvos investuotojų, kurie padėtų įžengti į pasaulinę rinką.
„Be LVPA pagalbos nebūtume galėję įgyvendinti šios idėjos. Tikimės tolesnio bendradarbiavimo su agentūra, nes norime ir toliau vykdyti pradėtą projektą. Turime idėjų išbandyti modifikuotą protezą ir su didžiaisiais gyvūnais. Vėliau pradėti ir klinikinį tyrimą su savanoriais. Bet šitiems etapams reikalingos papildomos nemažos lėšos“, – prasitarė M. Paškevičius.