Kinų nukopijuoti analogai, estiškojo „Skype“ sėkmė ir sutaupyta daugybė energijos – tai žada Ignas Šlapkauskas, kartu su bendraminčiais sukūręs naują produktą, kuris yra toks elementarus ir keičiantis esamą supratimą, kad net sunku patikėti, jog niekas anksčiau apie tai nepagalvojo. Buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas ir UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktorius, matantis Lietuvos, kaip pirmaujančios pasaulyje dėl sumanaus saulės energijos panaudojimo šalies, viziją, neabejoja – mums būtina kuo greičiau spręsti energetikos problemas. Ekologiškomis idėjomis tikintis pašnekovas mielai sutiko papasakoti apie galimai rinką tuoj supurtysiančią inovaciją – žaliuzes, kurios vasarą patalpas darys vėsesnes, o žiemą padės jas šildyti ir leis ne tik sutaupyti pinigų, bet ir kartu būti draugiškesniems aplinkai.
Jūsų sukurtam produktui, jau dabar apdovanotam mažų ir vidutinių įmonių Europos „Horizon 2020“ čempionate, prognozuojamas didelis populiarumas. Vienas sėkmės veiksnių – energijos bei pinigų taupymas. Kokia ta stebuklinga technologija?
Svarbiausia – pats principas. Kažkodėl niekas iki šiol nesugalvojo sukurti žaliuzių, kurios veiktų tiek vasarą, tiek žiemą. Įprastos žaliuzės, taip pat užuolaidos ar ritininės užuolaidos naudingiausios vasarą, o jų pagrindinė funkcija – reguliuoti arba užblokuoti šviesos srautą. Būdami VGTU absolventai, į jas pažiūrėjome iš termodinaminės pusės. Juk žaliuzės gali būti puikus šilumos sugėriklis žiemą, kai jos reikia, ir šilumos atspindėjimo priemonė, kai yra jos perteklius. Mūsų produkto „Collect & Reflect“ ypatumas yra tas, jog viena žaliuzių juostelės pusė yra veidrodinė – veidrodis atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą, – o kita juostelių pusė yra padengta šilumą sugeriančia medžiaga. Viena pusė būna atsukta vasarą, kita – žiemą. Grubiai tariant, žiemą mūsų žaliuzės tampa radiatoriumi, kurį sušildo ne elektra, ne vanduo, o saulė. Vasaros metu, kai saulės nereikia, ji yra atspindima – taip patalpos tampa vėsesnės. Net keista, bet tai yra nauja: atlikus patentinę paiešką nerasta analogų, o kai darėme mokslinius bandymus VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje pas docentą Giedrių Šiupšinską, jis nerado esamų ir turėjo sugalvoti naujų metodikų ištestuoti šį išradimą.
Rūpinatės aplinkai palankiomis technologijomis. Kodėl šios žaliuzės geriau nei, sakykime, užuolaidos?
Būtų džiugu, jei ateityje užuolaidos nueitų į užmarštį, nes tekstilės gamyba yra vienas didžiausių aplinkos kenkėjų pasaulyje. Mūsų žaliuzės yra perdirbamos: gaminamos iš perdirbamo plastiko, aliuminio, o ir energetikai reikia skirti mažiau pinigų. Žinoma, jos netaps pagrindiniu namo šildymo elementu, bet tai yra puikus pagalbininkas. Kita vertus, beveik visuose pastatuose langai yra kuo nors dengiami, tad kodėl nenaudoti to dalyko, kuris teikia naudą, paprastai tariant, mažina sąskaitas. Papildoma nauda, jog su žaliuzėmis patalpoje daug šviesiau nei, sakykime, su ritininėmis užuolaidomis – taip galima reguliuoti šviesos srautą, tiesiog nukreipti jį į lubas, kartu neprarandant privatumo.
Kokią realią jų naudą galėsime pajusti?
Vasarą Santariškių klinikose darėme tyrimą. Pasirinkome du gretimus vienodus kabinetus, kurių langai nukreipti į pietų pusę. Viename pakabinome mūsų žaliuzes, o kitame buvo paprastos ritininės užuolaidos. Paaiškėjo, jog pastarajame temperatūra vidutiniškai buvo 3 laipsniais didesnė. Kitaip tariant, 28 ar 25 laipsniai šilumos – skirtumas tikrai juntamas, o tiek patalpai atvėsinti kondicionieriumi būtų išnaudojama labai daug elektros. Apskaičiuota, jog naudojant šias žaliuzes per metus jų kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kilovatų energijos – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudoja šaldytuvas. Jei sugebi pasiimti iš aplinkos tau reikalingus dalykus nieko papildomai nedegindamas, nenaudodamas ir neteršdamas – tai pagrindinis švaraus ir aplinkai draugiško gyvenimo principas.
Kaip kilo idėja kurti šį produktą?
Ji tiesiog paėmė ir atėjo. Kaip estai turi „Skype“, taip ir Lietuvai reikia įmonių, kurios eitų per pasaulį. Tam reikia pasiūlyti kažką unikalaus, naują produktų kategoriją. Savo srityje, kaip ir kadaise „Skype“ savojoje, mes turime visiškai naują produktą, kurio kryptingai ieškojome daug metų, kūrėme daug prototipų, gilinomės, ir galiausiai pavyko. Testuojant labai padėjo dr. G. Šiupšinskas: kai išsikeli hipotezę ir turi galimybę pasišnekėti su protingu žmogumi, kuris gerai supranta teorinę dalį, kai jis gali visa tai aprašyti, paremti formulėmis, skaičiavimais, produktas įgauna visai kitą vertę. Tada žinai ne tik kaip, bet ir kodėl tai veiks. Mes tai padarėme ir, kaip dabar sakome, jau ir moksliškai įrodyta, jog žaliuzės veikia. Šiuo metu pradedame darbą su Lietuvos įmone „Ardena“ – paleisime gamybą. Smagiausia, jog mūsų žaliuzių kaina nuo paprastų žaliuzių skirsis vos keliais ar keliolika eurų, o suteikiama nauda bus nepalyginamai didesnė.
Viename interviu užsiminėte, jog tikitės po kurio laiko pamatyti savo žaliuzes ir ant Kinijos gyventojų langų…
Mūsų tikslas, kad po 10-mečio įprastų žaliuzių rinka gerokai susitrauktų, o vietoje jų atsirastų mūsiškės. Galima prašyti riešutus rinkti gaidelio, bet voverė tai daro daug kartų efektyviau, o ir maisto reikalauja mažiau. Mūsų pagrindinės rinkos – Europa ir Amerika. Jeigu mes patys ir neišvystysime „Collect & Reflect“ pardavimo, šis produktas tiesiog negali neišplisti: visi, paaiškinus technologiją, nesupranta, kodėl tai nenaudojama iki šiol. Vadinasi, produktas tikrai išplis. Neabejoju, jog jis taupys daug pinigų, nes po kelerių metų jį nukopijuos kinai, vietnamiečiai. Kaip kitaip sutaupyti daug CO2? Mažais dalykais ir per visą pasaulį. Jeigu mūsų žaliuzės kabės pas kinus, pas juos bus mažiau smogo – mums tai yra svarbu, tai atitinka mūsų įmonės vertybes.
Ar lietuviai protingai rūpinasi namų energetika? Kiek mums aktuali saulės energija?
Šilumos mums reikės visada, o, protingai susitvarkę, mes galėtume sutaupyti labai daug energijos bei pinigų. Pasaulyje jaučiamas kuro trūkumas, na o saulė šviečia visada, jos ištekliai yra nesunaudojami. Kadangi esame maža šalis, mums itin aktualu plėtoti saulės energijos surinkimo metodiką, išrasti naujų dalykų ir šias technologijas plėtoti po pasaulį – taip susitvarkytume valstybės viduje ir padėtume kitiems. Viena iš mūsų šalies stiprybių galėtų būti aplinkai palankus požiūris. Kaip norint turėti gerą krepšinio komandą, taip ir kitose srityse reikia turėti gerus trenerius bei infrastruktūrą – mes Lietuvoje tai turime, turime potencialo.
VGTU