Kaune ir Vilniuje startavo jau du dešimtmečius Vytauto Didžiojo universiteto organizuojami Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Užsieniečiams ir užsienio lietuviams jie iki pat rugpjūčio vidurio suteiks galimybę mokytis lietuvių kalbos, patirti ir „pačiupinėti“ lietuviškumą, pamatyti kultūrinius simbolius, pajausti, kokią svarbą tai turi jų tapatybei.
Kursai suvienijo net 22 užsienio šalių piliečius – ne tik iš Latvijos, Lenkijos ar Vokietijos, bet ir Maroko, Brazilijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Malaizijos, Indijos, Turkijos, Sakartvelo, Azerbaidžano, Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos, Čekijos ir kitų šalių. Iš viso – beveik 100 dalyvių, daugiausia jų – iš Ukrainos (44).
Kursus lankanti Greta Kšivickaitė įsitikinusi, kad lietuvių kalba jai padės rasti savo tapatybę. „Būdama devynerių išvažiavau su mama į Vokietiją, ten ji nustojo su manimi kalbėti lietuviškai. Būdama trylikos jau nebemokėjau lietuvių kalbos. Man buvo labai sunku – ir vis dar tebeskauda. Tarsi žmogui, neturinčiam savo kūno dalies. Tavo kalba nėra tik tavo kalba – taip pat yra tavo tapatybė“, – jautriai savo patirtimi dalijosi Greta.
Susipažįsta su gražiausiais Lietuvos kampeliais
Per Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus užsieniečiai klausosi Lietuvos istorikų, filosofų, politologų, žinomų žmonių paskaitų, keliauja po Lietuvą. Jie susipažįsta su įvairiausiais Kauno ir Vilniaus kampeliais – ne tik pagrindiniais lankytinais objektais, bet ir įdomiomis netipinėmis erdvėmis, aplanko ir Trakus, Anykščius, Platelius, Nidą, Aukštadvario regioninį parką. Anot jau šešerius metus šiuos kursus kuruojančios VDU Tarptautinių projektų koordinatorės Agnės Poderytės, tai – labai jautrus ir įdomus procesas, prie kurio prisidėti – didžiulė atsakomybė ir džiaugsmas, padėjęs geriau suprasti apie lietuvius, kaip bendruomenę, ir už šalies ribų. „Man šis darbas – tarsi terapija nuo lietuviškų „taigi mes niekuo neįdomūs“, „ko čia pas mus važiuoti“ ir panašių mantrų. Sudarinėjant kursų programą, reikia labai gerai apsidairyti – nuspręsti, ką įdomaus nori parodyti, pristatyti, papasakoti, tačiau tuo pat metu išvengti tam tikrų savęs matymo pinklių – suprasti savo kultūrines traumas, bet suvokti, kad ne visiems aplinkui jos tokios skausmingai įdomios kaip mums“, – sakė A. Poderytė.
Pamatyti Lietuvą kitomis akimis – įsivardyti, kas tau pačiai patinka, kad galėtum tą perteikti kitiems, anot Agnės, yra didžiausia šių vasaros kursų dovana ir jai pačiai. „Kursų dalyviai patiria lietuvišką vasarą, rūku apsivėlusias pievas, raudonus Vilniaus stogus, švelnius Kauno modernizmo linkius, žemuoges ant smilgų, tankius miškus, valtelės ežere tylą“, – teigė Agnė.
Verta paminėti, kad kursų metu dėmesys skiriamas ir globalių kontekstų pajautai. Šiemet išskirtiniai renginiai skiriami lietuvių kalbą besimokančių ukrainiečių grupei, radusiai prieglobstį Lietuvoje prasidėjus karui. Liepos 25 d. Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102) įsikūrusiame Ukrainos centre „CulturEUkraine“ nuo 12:30 val. kursų dalyviai vykdė akciją „Sumuštinių diena“, kurios metu vaišino miesto bendruomenę savo gamybos sumuštiniais mainais į kanceliarines priemones centre vykdomai meno terapijai Ukrainos vaikams.
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai nėra vienintelis „Baltic Summer University“ pasiūlymas. Tuo pačiu metu vyksta ir „Methods of Molecular Genetics“ vasaros kursai, kurie itin populiarūs tiek tarp užsienio, tiek tarp kituose universitetuose besimokančių dalyvių.
Indrės Baltakytės nuotraukos