Niro tėvai yra lietuvių kilmės, o susipažinti su tėvų gimtąja šalimi, jos kultūra ir žmonėmis – sena vaikino svajonė. Taip prieš šešerius metus Niras iš Izraelio atvyko į Lietuvą studijuoti medicinos. Dabar tarp intensyvaus studijų tvarkaraščio bei internatūros ligoninėje jis randa laiko savanorystei „Maisto banke“ ir teigia, kad per karantiną ši veikla suteikė tai, ko trūko labiausiai, – gyvo bendravimo su žmonėmis.
„Gyvenau Izraelyje, bet mano tėvai lietuvių kilmės, todėl niekuomet neatmečiau minties atvykti į Lietuvą ir kurti gyvenimą čia. Mokykloje mokiausi menų krypties dalykus, gamtos mokslai nebuvo akcentuojami, todėl Izraelyje įstoti į mediciną iš pirmo karto – mažai šansų. Nors laiko apsvarstyti tolesnius ateities planus turėjau pakankamai daug, tačiau studijuoti Lietuvoje buvo spontaniška mintis. Dėl to nesigailiu. Kitoje srityje savęs neįsivaizduoju“, – apie atvykimą į Lietuvą pasakoja Niras.
Paklaustas, kaip randa laiko savanorystei, vaikinas sako, kad tereikia didelio noro ir laiko atsiranda. „Kas nori – ieško galimybių, o kas nenori – ieško pasiteisinimų. Savanoriška veikla „Maisto banke“ nėra reikli, užtenka skirti keletą valandų per mėnesį. Pastebėjau, kad jauni žmonės, kurie mokosi, dirba, kuria įvairius projektus, vis dėlto atranda laiko savanoriškam darbui, o tai parodo, kad ši veikla žmonėms yra patraukli ir įdomi, jie jaučia jos prasmę.“
Niras prisimena, kad mokykloje buvo tam tikras skaičius valandų, kurias reikdavo paskirti savanorystei, tačiau nesijautė ją atlikęs visavertiškai. „Prasidėjus karantinui visi užsisklendėme ir užsidarėme, bijojome susitikti su draugais. Pagalvojau, jog dabar puikus laikas užsiimti neatlygintina veikla. Užpildžiau savanorio anketą keliose ne pelno siekiančiose organizacijose ir „Maisto bankas“ pakvietė prisijungti“, – apie pirmuosius žingsnius savanorystės link pasakoja Niras.
„Maisto banko“ veikla jam nebuvo svetima, tačiau tik atėjęs į organizaciją pažino ją visapusiškai. „Prisimenu, parduotuvėse matydavau savanorius, kviečiančius aukoti maisto. Maniau, kad ši įstaiga maisto gauna tik iš žmonių, nežinojau, kad daug maisto atkeliauja tiesiai iš įvairių parduotuvių, gamyklų. Nustebino produktų mastas, sandėlių dydis, niekada nebuvau susimąstęs, kad tiek daug žmonių gali ateiti čia ir pasiūlyti savanorišką pagalbą. Sužinojau, kad ši ne pelno siekianti organizacija ne tik padeda žmonėms, bet ir kovoja su maisto švaistymu, o tai įkvėpė ir mane prisijungti prie „Maisto banko“ vykdomos misijos“, – teigia Niras.
Perteklinė produkcija ir aplinkos tarša yra opios visuomenės problemos. Remiantis statistikos duomenimis, maisto švaistymo panaikinimas globaliu mastu anglies dioksido kiekį sumažintų 4,4 milijardo tonų, tai prilygsta pašalinti vieną iš keturių mašinų kelyje. O vienas išmestas mėsainis išeikvoja tiek vandens, kiek ir 90 minučių trukmės dušas. Tik atėjęs į „Maisto banką“ Niras susimąstė apie globalias problemas, todėl nusprendė keisti kasdienius maisto pirkimo įpročius.
„Kai einu į parduotuvę alkanas, prisiperku per daug maisto, jo niekaip nepajėgiu suvalgyti. Maistas sugenda ir jį tenka išmesti. Dirbdamas sandėlyje ir rūšiuodamas maistą supratau, kad daržovė ar vaisius, kuris yra nelabai išvaizdus ar neįprastos formos, tinkamas vartoti. Pavyzdžiui, prieš išmesdamas neišvaizdžią papriką, prisimenu: jeigu „Maisto bankas“ tokią atiduotų žmonėms, tai kodėl aš negaliu jos valgyti. Pakeičiau požiūrį į maisto kiekį, todėl eidamas apsipirkti pasidarau planą ir įvertinu, kiek maisto pajėgsiu suvartoti“, – apie besikeičiančius įpročius pasakoja Niras.
Vaikinas pasakoja, jog tokia neatlygintina veikla yra tam tikra savirealizacija. „Per karantiną trūko gyvo bendravimo. Savanoriaudamas sutinku daug žmonių, užmezgu naujų pažinčių. Ypač dalydamas maistą paramos gavėjams galiu gerinti savo bendravimo įgūdžius. Be to, tai puiki fizinė veikla, leidžianti prasimankštinti ir nesustingti vietoje“, – apie savo patirtis pasakoja „Maisto banko“ savanoris. „Noriu paminėti, kad apie šią mano užklasinę veiklą žino nedaug artimųjų. Nemanau, kad toks dalykas turėtų būti garsiai afišuojamas. Tai darau dėl savęs, nes man tai patinka, o ne dėl kitų akių ir aukštinimo.“
Paklaustas, ko palinkėtų žmonėms, kurie svarsto apie savanorystės galimybes, tačiau vis dar dvejoja, sako: „Geriau išbandyti dabar, nei gailėtis vėliau, kad nepabandei. Jeigu nepatiks – išeisi, patiks – pasiliksi. Užpildyti anketą trunka vos keletą minučių, – ir su šypsena priduria: – Tai nėra tuoktuvės, juk neprisiriši prie to visam gyvenimui.“
Savanoriška veikla gali suteikti daug naujų patirčių, pažinčių, yra puiki erdvė bendrauti su žmonėmis ar keisti įpročius. Prisijungdamas prie nevyriausybinių organizacijų veiklų ne tik gauni vertingos patirties, bet ir duodi – prisidedi prie geresnio rytojaus, tvaresnio pasaulio ar skurdo mažinimo. Papildomos rankos ir pagalba visuomet reikalingos ir „Maisto bankui“, tapti organizacijos savanoriu galima užpildžius savanorio anketą www.maistobankas.lt/reg.