Baltų kultūra ir tradicijomis paremti turistiniai maršrutai gali tapti puikia galimybe vystyti visų Lietuvos regionų kultūrą ir ekonomiką. Tai konstatavo į Šiauliuose surengtą seminarą susirinkę dalyviai. Projektą „Baltų keliai“, kurį finansuoja Kultūros ministerija, vykdo tarpvalstybinę kultūrinę, mokslinę veiklą vykdanti asociacija „Baltų centras“. „Šiuolaikiniai kultūros projektai, vystantys tarpregioninį ir tarptautinį mobilumą, gali paskatinti ne tik kultūros procesus, bet ir vietos gyventojų verslumą, turizmą“, – sako projekto vadovė Rūta Stankuvienė.
Senojo Žiemgalos krašto tradicijos – „Baltų kelių“ maršruto pradžia
Projekto metu surinkta informacija ir taikomieji tyrimai, kuriais remdamiesi istorijos, archeologijos, turizmo, renginių vadybos, etninės kultūros specialistai pradeda sudarinėti maršrutų koncepcijas. Projektas „Baltų keliai“ vykdomas keliais etapais. Pirmajame analizuojamos Žiemgalos regiono tradicijos, istorinis ir gamtos paveldas, jo institucijų ir bendruomenių veiklos.
Duomenys renkami iš 9 Lietuvos ir 9 Latvijos savivaldybių. Bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, regioniniais kultūros centrais, turizmą skatinančiomis organizacijomis ir net su folkloro tradicijas puoselėjančiais muzikos kolektyvais, siekiama sukurti visapusiška informacija pagrįstą kultūros kelio konceptą. „Sėkmingą „Baltų kelių“ turistinio maršruto gyvavimą garantuos tik visų institucijų, ypač savivaldybių, bendradarbiavimas“, – taip seminaro metu konstatavo susirinkę dalyviai, analizuodami surinktą medžiagą apie Žiemgalos kraštą.
Būsimojo maršruto pagrindas – nuo tradicijų ir amatų iki kalbos ir gyvosios kultūros
Projekto „Baltų keliai“ vykdytojai siekia, kad būsimasis maršrutas būtų patrauklus ir įdomus. Specialistai ir mokslininkai su studentais analizavo įvairius aspektus, kurie turėtų sudaryti kultūrines tradicijas, paveldą ir išskirtinumą atspindintį turistinį maršrutą. Atlikus taikomuosius tyrimus ir surinkus duomenis, į maršrutą ketinama įtraukti duomenis apie Žiemgalos žemių gamtą, kraštovaizdį, saugomas teritorijas, išlikusias žinias apie Žiemgalos krašto senovę iki XIII a. ir svarbiausius bendros Lietuvos ir Latvijos istorijos bei kultūros paveldo etapus ir įvykius.
„Analizavome kone viską: nuo buities, kasdienių darbų, sodybų, kaimo architektūros, šeimos tradicijų ir kulinarinio paveldo, liaudies meno, amatų, ornamentikos, amatų dienų, tradicinių kalendorinių švenčių iki ryškiausių šiuolaikinės kultūros tendencijų ar net miesto švenčių, festivalių, plenerų, literatūrinių premijų“, – platų tyrinėjimų lauką, kuris reikalingas kuriant originalų maršrutą „Baltijos keliai“, pristatė projekto vadovė Rūta Stankuvienė. Pasak jos, sisteminama surinkta Žiemgalos krašto medžiaga jau dabar leidžia nubrėžti būsimojo maršruto kontūrus.
Apie projektą „Baltų keliai“
Projektą nuo šių metų rugpjūčio pradžios vykdo asociacija „Baltų centras“. Projektą finansuoja Kultūros ministerija pagal programą „Kultūros keliai“.
Parengė Janina Sabaitė Melnikovienė