Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Renginiai, pramogos»Lietuvoje susitinka skirtingų šalių kalėdinės tradicijos
Renginiai, pramogos

Lietuvoje susitinka skirtingų šalių kalėdinės tradicijos

ATNAUJINTA:18 gruodžio, 2020Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Šventes šiemet sutiksime kitaip, nei įprasta: negalėsime keliauti ir lankyti artimųjų, tačiau tai puikus metas šeimoje kurti ir puoselėti šventines tradicijas. Apie skirtingų šalių kalėdinius ypatumus pasakoja Lietuvoje gyvenančios vokiečių, amerikiečių, turkų, japonų ir vengrų šeimos.

Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė Uldė Sirtautė sako, kad šventinės tradicijos svarbios emocinei būklei: jos užtikrina gyvenimo stabilumą, kurio pastarosiomis savaitėmis visuomenei trūksta. „Šventės ir tradicijos primena apie gyvenimo cikliškumą. Lietuvis per Kūčias gali valgyti kūčiukus, o per Jonines ieškoti paparčio žiedo, viska kita gali keistis, atsirasti, išnykti. Tradicijos išlieka ir kuria stabilumo jausmą. Todėl net ir tuomet, jei šventes tenka švęsti vienam, prasminga pagerbti šį laiką – galbūt iš šeimos ar tautos atsineštu būdu. Švenčiant tuo pačiu metu kaip ir kiti gimsta bendrystės jausmas. Svarbu sustoti ir pajausti šį sąlytį su kitais žmonėmis, nes dabar jo itin trūksta“, – sako psichologė.

Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje mokosi daugiau nei 30 tautybių mokiniai, todėl jie puoselėja skirtingas šventines tradicijas, atsivežtas iš gimtųjų šalių.

Vokiškos Kalėdų tradicijos – su paslapties jausmu

Lietuvoje gyvenančių vokiečių Pfanne šeimoje, kurioje auga du sūnūs, Kalėdų šventė prasideda gruodžio 23-ąją – tądien namų svetainėje yra pastatoma eglutė. Svetainės durys uždaromos dvidešimt keturioms valandoms, nes į papuoštą kambarį gali užeiti tik tėvai. Per naktį į paslaptingą kambarį atkeliauja žaliaskarė ir tampa stebuklingu Kalėdų simboliu.

Ši paslapties idėja siejama su kūdikėlio Jėzaus slaptu gimimu. Magiška nuotaika ir papuoštos kalėdinės eglutės paslapties atskleidimas – tai tradicinė tėvų dovana vaikams vokiečių šeimose. Kūčių vakarą išpuoštame Kalėdų eglės kambaryje prasideda šventinės linksmybės. Taip pat šeima pasakoja, kad Kalėdų išvakarėse mėgsta skaityti legendinę istoriją anglišku pavadinimu „Ar yra Kalėdų Senelis?“ (angl. „Is There a Santa Claus?“), išspausdintą laikraštyje 1897 metais. Šiame pasakojime aštuonmetei mergaitei Virginijai vaizdžiai ir įkvepiančiai atsakoma į klausimą, ar yra Kalėdų Senelis.

Amerikiečiai vyksta į mišką eglutės

Lietuvoje įsikūrusių amerikiečių McAnally šeima pasakoja, kad jų ypatinga šventinė tradicija susijusi su apranga. Šeima pasipuošia languotais marškiniais tarsi medkirčiai ir keliauja į mišką parsigabenti eglutės. Pirmą kartą šeima į tokį žygį išsiruošė dar prieš 11 metų ir nuo tada kasmet keliauja parsivežti žaliaskarės. Kadangi Lietuvoje negalima kirsti eglučių, mama Brittany pasirūpino net specialiu leidimu, kad šiemet nereikėtų nutraukti šeimai brangios tradicijos.

Amerikiečių šeima kasmet gamina atvirutes artimiesiems: visi šventiškai pasipuošia ir nusifotografuoja, o atspausdinta nuotrauka tampa šiltu prisiminimu ir nuotaikinga šventine atvirute.

Turkams – ypatinga raudona spalva

Erkorkmaz šeima iš Turkijos pasakoja, kad Kalėdas švęsti Turkijoje nėra įprasta, tačiau jų šeimai Kalėdos sukuria ypatingą nuotaiką, todėl jie savo namuose puošia eglutę, ragauja karštą vyną, kepa sausainius ir keičiasi dovanomis.

Populiaresnė šventė Turkijoje yra Naujieji metai. Gruodžio 31-ąją rengiama šventinė vakarienė, dažniausiai valgomas moliūgų desertas. Įdomi tradicija, jog tą vakarą dominuoja raudona spalva – visi puošiasi šios spalvos drabužiais ir dovanoja raudonas dovanas – jomis keičiasi po vidurnakčio.

Japonai švenčia dėl vaikų

„Nors Naujųjų metų šventė Japonijoje populiaresnė, tačiau Kalėdas mūsų šalyje itin mėgsta vaikai ir jaunos poros“, – pasakoja japonų diplomatų Katsuyama šeima. Šeimos, auginančios mažus vaikus arba dar nesusituokę jaunuoliai, per Kalėdas tradiciškai valgo vištienos patiekalus ir šventiškai dekoruotus tortus.

Kalėdos Japonijoje nėra laisvadienis, daugelis žmonių dirba, tačiau dalis restoranų ir parduotuvių siūlo kalėdinį meniu ar specialias pramogines programas. Tai tampa puikia proga suteikti džiaugsmo artimiesiems išskirtine vakariene ar dovanomis.

Vengrų šeimai svarbiausia buvimas kartu

Lietuvoje gyvenančiai ir dirbančiai vengrų Szabo šeimai per Kalėdas svarbiausia laiką praleisti su artimaisiais. Šeimos nariai turi mėgstamų veiklų, kuriomis užsiima kasmet. Pavyzdžiui, senelio atsakomybė – pasirūpinti kalėdine eglute namuose ir kartu su anūkais ją papuošti. Išskirtinė tetos pareiga – gaminti ir kartu su vaikais dekoruoti imbierinius sausainius. Ypatingi kalėdiniai darbai suartina ir kuria pakilią šventinę nuotaiką.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKaip pasigaminti imbierinį namelį
Kitas straipsnis Tylos ir solidarumo valanda: kviečia Lietuvą sustoti ir solidarizuotis su tais, kam sunkiausia

Susiję straipsniai

Alyvų žiedai, muzika ir 245 metų istorija: VU botanikos sodas kviečia į „Pikniką alyvose“

12 gegužės, 2026

„Japonijos dienos Kaune WA“: miestas ir vėl nusidažys tekančios saulės šalies spalvomis

12 gegužės, 2026

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų: kokių mitų pilnos Lietuvos upės?

5 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.