Minint Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos veiklos 80-ąsias metines, 2020-ieji paskelbti Sugiharos metais. Kaunas trečią kartą pristato Sugiharos savaitės renginių ciklą, kviesdamas atsigręžti ir geriau suprasti istoriją bei kultūrą, suartinančią Lietuvą su Tekančios Saulės šalimi. Kauną gausiai lankantys turistai iš Japonijos pasakoja čia naujai atrandantys iškilią savo tautos praeitį, įprasmintą Č. Sugiharos atminimui skirtose įamžinimo vietose.
Japonų istorijos pamokose – Kaunas
Japonas Kazuyuki Shimada Lietuvą atrado netikėtai – dar mokyklos suole, istorijos pamokose. Tai paakino jį ilgesnei viešnagei mūsų šalyje ir pažinčiai su tūkstančius žydų išgelbėjusiu Pasaulio tautų teisuoliu.
Susidomėjęs informacinėmis technologijomis bei finansais, grožio industrijos atstovas savo turėtas kirpyklas Kiote ir Šigoje iškeitė į metų trukmės darbą Vilniuje. Pirmas vizitas prasidėjo nuo Kauno – čia 2018-ųjų gegužę atvykęs K. Shimada susipažino su būsima darboviete ir miestu, o šis apsilankymas lėmė sprendimą vietoj galimybės įsikurti Dubajuje pasirinkti Lietuvą. K. Shimada dirbo vertėju iš japonų kalbos į anglų kalbą, studijavo kompiuterinių žaidimų kūrimą.
Prisimenant viešnagę Lietuvoje, japono atmintyje pirmiausia iškyla didžiausią įspūdį palikusios vietovės – apsnigtas Kryžių kalnas, Trakų pilis, kurią dažnas jo tautietis susietų su japonų itin mėgstamu „Dragon Quest“ žaidimu, ir Kaune įkurti Čiunės Sugiharos namai.
Pasak pašnekovo, daugumos japonų žinios apie Lietuvą, įskaitant Kauną, apsiriboja tik bendrais faktais: kuriame pasaulio krašte yra ši Baltijos valstybė ir tuo, jog čia Antrojo pasaulinio karo metais dirbo bei „gyvybės vizas“ išdavinėjo diplomatas Čiunė Sugihara.
„Apsilankęs Sugiharos namuose buvau maloniai nustebintas – supratau, kad Kauno žmonės Čiunę supranta geriau nei japonai, tarp jų ir aš. Jūs jį gerbiate, o Japonijos vyriausybė jo atliktus darbus pripažino tik prieš porą dešimtmečių. Keista suvokti, kad santykinai nedaug žinome apie iškilias japonų asmenybes, kurios yra pagerbtos užsienio šalyse. Esu labai dėkingas Kauno žmonėms už galimybę daugiau sužinoti apie Sugiharos nuveiktus darbus“, – savo įspūdžius pasakojo Kazuyuki Shimada.
Japonijos Šindleriu vadinamas Č. Sugihara vos per dvejus metus, praleistus Kaune, išgelbėjo apie 6 tūkst. žmonių. Už 1939–1940 m. periodu žydams išduotas tranzitines Japonijos vizas Izraelio vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu, tačiau jo nuopelnai Japonijoje pripažinti tik 2000 metais.
Samurajų kelio dvasia
Pasakodamas apie Čiunės pasirinktą diplomato kelią, K. Shimada akcentuoja, kad būsimasis Pasaulio tautų teisuolis nusistovėjusias normas sulaužė dar gyvendamas tėvynėje. Tuometinėje Japonijoje tėvas turėdavo absoliučią valdžią visai šeimai. Buvo įprasta, kad būtent šeimos galva nusprendžia, kokiu profesiniu keliu pasuks jo atžala. Č. Sugiharos šeima tikėjosi, kad jis taps gydytoju, tačiau jis, vadovaudamasis savo įsitikinimais, pasirinko diplomato kelią.
Maištas prieš nusistovėjusias taisykles tęsėsi ir tuomet, kai Kaune reziduojantis diplomatas iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos nesulaukė pritarimo dėl pagalbos suteikimo nuo nacistinės Vokietijos bėgantiems žydams. Nepaisydamas oficialios vyriausybės pozicijos, jis prisiėmė atsakomybę ir vis tiek išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų.
„Kalbant apie Čiunę, mane labiausiai žavi tai, kad sudėtingoje situacijoje jis klausėsi savo vidinio balso. Jo nepakantumas diskriminacijai greičiausiai kilo iš jo žmoniškumo. Dar vienas svarbus dalykas – visapusiškas žmonos ir vaikų palaikymas, kuris įkvėpdavo stiprybės pirmiau padėti kitiems. Todėl pagarbos nusipelnė ne tik Čiunė, bet ir jo šeima.
Besidomėdamas Sugihara, susidariau nuomonę, kad jis niekada nesididžiavo nuveiktais darbais. Japonijoje itin plačiai nuskambėjęs jo pasakymas „Aš pasirūpinau tuo, kuo reikia rūpintis, nieko ypatingo nepadariau“. Jo humanizmas man primena Bushido, dar vadinamo Samurajų keliu, dvasią. Ją anksčiau turėjo dauguma japonų, tačiau dabar ji sutinkama vis rečiau. Tai garbės kodeksas, kuriame susipina keli moraliniai principai: teisingumas, kantrumas, ištvermė, išradingumas ir paprastumas. Čiunė Sugihara savo darbais įprasmino juos visus“, – kalbėjo K. Shimada.
Č. Sugiharai sugrįžus į Japoniją, žmonės jį kritikavo už tai, ką jis padarė Kaune. Oficialiuose dokumentuose ir viešumoje kurį laiką buvo skelbiama, kad jis savo noru pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, o iš tikrųjų jis buvo atleistas dėl veiksmų, prieštaraujančių Japonijos vyriausybės nurodymams.
Pasak K. Shimados, dėl šių priežasčių japonai tik visai neseniai sužinojo apie herojiškus Č. Sugiharos darbus. Prie to prisidėjo diplomato šeima ir išgelbėtų žydų pasakojimai. Tik šių žmonių dėka Japonijos vyriausybė pagaliau pakeitė nuomonę ir pripažino, kad demokratijos bei humanizmo principais grįsti diplomato sprendimai buvo teisingi.
Planuoja dar sugrįžti į Kauną
„Čiunės Sugiharos istorija Japonijoje pradėjo populiarėti po to, kai buvo atkurta jo vardo garbė. Vis daugiau japonų domisi jo gyvenimu, žiūri filmus apie jį ir tai, kas nuveikta Kaune. Žmonės pradeda suprasti viso to mastelį. Nuo šiol turime daugiau galimybių sužinoti apie vieną garsiausių Japonijos diplomatų ir progų pažinti miestą, kuriame jis gyveno, – Kauną. Ne tik pasivaikščioti po Čiunės namus, bet ir aplankyti kitas vietas, kuriose jis lankėsi“, – pasakojo K. Shimada.
Viešėdamas Kaune, K. Shimada, kaip ir tūkstančiai jo tautiečių, spėjo aplankyti nedidelį Sugiharos namą-muziejų Žaliakalnyje. Ten japoną sužavėjo keliuose kambariuose atgaivinta autentiška konsulato istorija – turistus pasitinkantys vaizdo įrašai, asmeninė Čiunės daiktų bei nuotraukų kolekcija ir, svarbiausia, tūkstančius gyvybių išsaugoję pasai.
Nors iš Japonijos nėra tiesioginio skrydžio į Kauną, svečias iš Japonijos tikisi netolimoje ateityje vėl čia apsilankyti: „Tai gražus miestas, kuriame tarpusavyje maišosi istoriniai ir modernūs pastatai, o Nemuno pakrantė ir Neries upę supanti gamta sužavėtų ne vieną japoną.“
Shimada taip pat užsiminė apie norą išbandyti per miestą vingiuojantį „Sugiharos kelią“, o pasitaikius progai – dalyvauti ir tautiečio atminimui organizuojamuose kasmetiniuose renginių cikluose.
Visi norintieji susipažinti su Tekančios Saulės šalies kultūra bei Čiunės Sugiharos istorija kviečiami aktyviai dalyvauti „Sugihara Week“ renginiuose, kurie vyks iki spalio 18 dienos. Programoje – daugiau kaip 50 įvairių veiklų bei iniciatyvų, organizuotų drauge su Japonijos bendruomenėmis bei regionais. Šįkart jie pasklido po Kauną, Vilnių, Telšius bei Druskininkus. Išsamią Sugiharos savaitės renginių programą galima rasti internete: sugiharaweek.kaunas.lt