Muzikanto, festivalio „In Latino 2014“ ambasadoriaus Jurgio Didžiulio seneliai – Laima ir Algis Didžiuliai – daugiau nei 60 metų gyvena Kolumbijoje, tačiau iki šiol save vadina lietuviais. Festivalio organizatoriai spalio 12 d. popietę visus norinčiuosius pakvietė į jaukų pokalbį su šiais šiltais, smagiais ir, be abejo, įdomiais žmonėmis. Pasak pašnekesiui vadovavusios, Kolumbijoje pas Didžiulius viešėjusios Zitos Kelmickaitės, kolumbiečiams Didžiulių pavardė reiškia Lietuvą, o mūsų šalyje – atvirkščiai.
Ponia Laima į Kolumbiją atvyko 1948 m., o jos būsimas vyras – 1949 m. Po karo jų abiejų šeimos atsidūrė Vokietijoje. Jurgio senelis ten baigė gimnaziją, užsidirbdavo vertėjaudamas vokiečiams ir prancūzams. Kolumbijoje reikėjo viską pradėti iš naujo – nuo karvių melžėjų prižiūrėtojo darbo. Tačiau būtent kaime jis sutiko Laimos tėvą, o vėliau ir ją pačią. „Pirmą kartą pamatęs Laimą, žinojau, kad ją vesiu“, – sako A. Didžiulis. Vėliau vyras baigė inžinieriaus specialybę, jo žmona – fizioterapiją, o 1999 metais tapo Lietuvos garbės konsule Kolumbijoje.
Pasak jų, beveik visi išsilavinę lietuviai po kelerių metų Lotynų Amerikoje gyveno pakankamai gerai. „Žinojai, kad Amerikoje būsi paprastu darbininku, o Kolumbijoje, išmokęs kalbą (tai padariau per 6 mėnesius), galėjai dirbti pagal specialybę. Nepažįstu nė vieno, kuris būtų gyvenęs kaip vargšas“, – pasakojimą tęsė A. Didžiulis, dirbęs inžinieriumi, o vėliau – brolio įkurtoje įmonėje.
Jurgio senelis užsiminė, kad iš pradžių nebuvo labai patenkintas vaikaičio pasirinkimu tapti muzikantu. Jo teigimu, tai tokia profesija, kai gali valgyti daug arba visai nevalgyti. Pokalbyje nuskambėjo ir lietuviams puikiai pažįstama situacija – talentingi žmonės dažnai išvažiuoja iš Kolumbijos ir tęsia karjerą užsienyje.
Paklausti apie Kolumbiją, kaip narkotikų verslu garsėjančią šalį, Jurgio seneliai atsakė, kad tokia ji tik pastaruosius 20 metų. Kai jie čia atvyko, padėtis buvo visai kitokia: Kolumbiją visi vadino Pietų Amerikos Atėnais, nes čia buvo daug gerų universitetų ir, žinoma, išsilavinusių, perspektyvių žmonių. Pasak jų, klasių skirtumas didelis, tačiau taip yra daug kur. Žinoma, žemesnioji klasė išgyvena didelį skurdą, tačiau vidutinė klasė jau tada, po karo, buvo išsilavinusi. Lietuvos ir Kolumbijos gyvenimo lygis, Didžiulių teigimu, panašus – minimalus atlyginimas ir kainos beveik tokios pat.
„Lankausi Lietuvoje maždaug nuo 1972 m. Ir šiandien ją matau visai kitokią. Lietuviai bumba, kad blogai gyvena, bet taip yra todėl, kad nemato, kaip blogai gyvena kitos šalys“, – susitikimą nuotaikingai užbaigė A. Didžiulis, drauge su žmona Laima Kolumbijoje užauginęs keturis vaikus ir besidžiaugiantis dešimt vaikaičių ir dviem provaikaičiais.
9-asis festivalis „In Latino“ vyksta 2014 m. spalio 9–16 dienomis. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas Kolumbijai: kinui, muzikai, fotografijai, maistui ir kitiems jos kultūros atspindžiams. Tačiau, kaip ir kasmet, „In Latino“ supažindina ir su kitomis Lotynų Amerikos šalimis. Dauguma festivalio renginių nemokami. Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kūrybinės veiklos, autorinių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa. Žiūrovų apklausą vykdo „TNS LT“.
Nuotraukų autorė – Justė Urbonavičiūtė