Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, Balzeko lietuvių kultūros muziejus (JAV) baigia parengti naują unikalų projektą. Parodą ,,For Freedom: Lithuanian Americans Support Lithuanian Independence and Recognition“ rengiantys muziejaus specialistai, dirbantys kartu su stipria profesionalų komanda, žada parodyti ir papasakoti tai, apie ką iki šiol buvo mažai kalbėta. Kaip XX a. pradžioje dirbo Amerikos lietuviai, kad apie Lietuvą, kaip savarankišką valstybę, sužinotų Amerika ir kuo greičiau ją pripažintų?
1918 metų (iki to laiko nedaug kam pasaulyje žinomos) Lietuvos Valstybės atkūrimas ir jos pripažinimas de jure užsienyje buvo didelis ir sunkus darbas, kurį lietuviai (ir ne tik jie) dirbo visame pasaulyje. Kaip šis darbas buvo dirbamas Amerikoje? Kiek žmonių į jį įsijungė? Ką jie padarė, kad paskleistų žinią apie atsiskirti nuo Rusijos imperijos pasiryžusią savo Tėvynę? Apie tai – Balzeko lietuvių kultūros muziejuje rengiama paroda.
Jos ekspozicijoje bus pateikta nuotraukų, dokumentų, spaudos publikacijų ir kitų istorinių artefaktų, atspindinčių politinius, kultūrinius, finansinius šios JAV lietuvių veiklos aspektus.
Vienas iš būsimos parodos eksponatų – anglų kalba parašyta Lietuvos istorija ,,The History of the Lithuanian Nation and Its Present National Aspirations“. Ši Antano Jusaičio knyga pradžioje buvo parašyta lietuviškai ir spausdinama savaitiniame žurnale ,,Žvaigždė“. 1917 metais aktyvus visuomenės veikėjas Antanas Milukas knygą išvertė ir išleido anglų kalba, taip pat pasirūpino, kad su šiuo leidiniu susipažintų kuo daugiau Amerikos politiką formuojančių asmenų. Knygų „The History of the Lithuanian Nation and Its Present National Aspirations“ buvo įteikta į Taikos konferenciją Paryžiuje vykstančiam JAV prezidentui W. Wilsonui ir jį lydintiems diplomatams.
Istoriniai šaltiniai teigia, jog anglų kalba išleista Lietuvos istorija buvo tokia populiari, kad prireikė skubaus antrojo jos leidimo. Šis pasirodė praėjus trims mėnesiams po pirmojo. Ir šįkart papildytas skyriumi apie Lietuvos-Lenkijos ,,klausimą“, taip pat paties W. Wilsono padėkos laiško faksimile. Tituliniuose antrojo leidimo puslapiuose išspausdinta keliolikos aukšto rango JAV politikų, kitų šalių diplomatų padėkos, kurias jie atsiuntė A. Milukui. Net ir mandagi, formali padėka reiškė, kad Lietuvos vardas ir noras buvo išgirsti. Tačiau kai kurie iš šių knygą gavusių politikų išreiškė ne tik savo padėką, bet ir pritarimą, pažadą paremti mūsų šalies kovą.
Parodoje bus eksponuojamas antrasis šios knygos leidimas. Lankytojai galės patys paskaityti supervalstybės vadovo W. Wilsono padėkos laišką, kuriuo jis parodė dėmesį mažytės Lietuvos atstovui.
Ekspozicijoje bus iš JAV Kongreso bibliotekos gauti 1918 metų Vidurio ir Rytų Europos žemėlapiai, kuriuose nėra pažymėtos Lietuvos. Vietoj jos – tik ,,Kovno“ ir ,,Wilno“ teritorijos, kuriose neva kalbama lenkiškai ir rusiškai. Prezidento W. Wilsono administracija naudojosi šiais žemėlapiais ruošdamasi Taikos deryboms po Pirmojo pasaulinio karo. W. Wilsonas buvo tas Amerikos vadovas, kuriam atrodė, kad Lietuva turi ir toliau likti Rusijos imperijos dalimi.
Parodoje bus eksponuojama originali istorinė panoraminė nuotrauka, kurioje įamžinta Lietuvos atstovų delegacija, 1921 metų gegužės 31 dieną jau po W. Wilsono išrinktam JAV prezidentui Warrenui G. Hardingui atgabenusi 1 milijoną surinktų žmonių parašų už tai, kad JAV de jure pripažintų Lietuvos apsisprendimą. Šią vertingą nuotrauką Balzeko lietuvių kultūros muziejui padovanojo lietuvių kilmės amerikietis Williamas Kvetkas (William Kvetkas).
O kiek buvo parašyta laiškų, peticijų, rezoliucijų, memorandumų ir kitokių dokumentų, kad būtų paskleistas Lietuvos pasiryžimas ir sprendimas būti, neištirpti tarp kitų tautų ir sulaukti pripažinimo? Ir tai darė ne tik lietuviai, bet ir amerikiečiai, rėmę Lietuvos norą būti savarankiška nepriklausoma valstybe. Dalies šių dokumentų originalai ar kopijos bus pateikti rengiamoje ekspozicijoje.
Parodos eksponatai buvo surinkti ne tik Balzeko lietuvių kultūros muziejaus fonduose. Jų ieškota (ir labai unikalių surasta) JAV Kongreso bibliotekoje (Library of Congress), keliose prezidentinėse JAV bibliotekose, taip pat Hoover Institution of Stanford University, įvairiuose 1918–1925 metų laikotarpio amerikiečių spaudos leidiniuose. Parodoje ,,For Freedom: Lithuanian Americans Support Lithuanian Independence and Recognition“ bus pateikta ir netikėtų staigmenų, kurių kol kas nenorima atskleisti.
Parodos rengėjai – tie patys specialistai, kurių prieš kelerius metus parengta paroda ,,No Home to Go to“ sulaukė didelio susidomėjimo JAV, Kanadoje, ji buvo parodyta ir Lietuvoje. Dėl šios jaudinančios ekspozicijos nemažai amerikiečių sužinojo apie Lietuvą ir skaudų jos istorijos tarpsnį, kai dalis mūsų tautos buvo priversta palikti Tėvynę. Naujosios parodos rengėjų komandoje – jos kuratorė Irena Chambers, dizaineris Bobas Riggsas (Bob Riggs), muziejininkės Rita Janz ir Karilė Vaitkutė. Balzeko lietuvių kultūros muziejaus darbuotojai, ruošdamiesi naujai parodai, tęsia savo užduotį – toliau amerikiečiams ir mūsų tautiečiams pasakoti apie Lietuvą, svarbiausius istorinius įvykius, nulėmusius mūsų šalies ir tautos gyvenimą, bei toli nuo Lietuvos gyvenusių lietuvių veiklą, paskirtą savo Tėvynės klestėjimui.
Virginija Petrauskienė
Virginijos Petrauskienės nuotr.