Lietuvos aštuntokai pasižymi tokiu pat pilietiškumo lygiu kaip ir jų bendraamžiai Europoje, o Lietuvos buvimu ES nare didžiuojasi labiausiai – 93 proc. šalies mokinių. Tai parodė Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos (IEA) atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo 15-mečių tyrimas (angl. International Civic and Citizenship Education Study). Jame dalyvavo 24 šalys.
Lietuvos aštuntokų pilietiškumo rodiklis atitinka Europos vidurkį. Lyginant su 2009 metų tyrimu, išaugo mūsų šalies aštuntokų pasitikėjimas šalies Vyriausybe bei Parlamentu, Europos Sąjungos institucijomis.
Lietuva surinko 518 taškų (tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 517 taškų), arba 13 taškų daugiau nei 2009 m. vykdytame tyrime. Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Italijos ir Nyderlandų aštuntokų rezultatų. Statistiškai reikšmingai geriau nei Lietuva pasirodė 10 šalių. Aukščiausių rezultatų pasiekė Danija (586 taškai), Taivanas (581), Švedija ir Suomija (atitinkamai 579 ir 577 taškai).
Estija surinko 546, o Latvija – 492 taškus. Skalės apačioje liko Meksika (467), Peru (438) ir Dominikos Respublika (381).
Šalies Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos aštuntokų nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse. Lyginant su ankstesniu tyrimu, išaugo Seimu ir politinėmis partijomis pasitikinčių aštuntokų dalis: Seimu – nuo 34 iki 51 proc., politinėmis partijomis – nuo 33 iki 53 proc. Lietuvos aštuntokai kartu su belgais labiausiai didžiuojasi, kad Lietuva yra ES narė, – tai nurodė 93 proc. mokinių.
Lyginant su 2009 metų tyrimu, Lietuvos aštuntokai yra daug labiau nusiteikę savanoriauti ir padėti vietos bendruomenei – šia veikla užsiimančių mokinių skaičius išaugo nuo 23 iki 42 proc.
Lietuvos aštuntokai statistiškai dažniau su tėvais kalbasi apie svarbius pasaulio įvykius. Lietuvoje ši reikšmė kartu su Danija ir Latvija yra pati didžiausia iš tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvos mokinių domėjimasis politiniais ir socialiniais klausimais už mokyklos ribų per 7 metus taip pat išaugo.
Geresnius pilietiškumo rezultatus pademonstravo didmiesčių mokiniai – jie už mokinius iš kaimiškų vietovių vidutiniškai surinko 36–40 taškų daugiau.
Tyrime analizuotos mokinių žinios apie dalyvavimą pilietinėje veikloje ir nuostatos – kaip mokiniai pasirengę atlikti piliečių vaidmenį. Analizuoti 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai, jie lyginti su 24 šalių panašaus amžiaus mokinių rezultatais.
Lietuvoje tyrime dalyvavo 3631 mokinys iš 183 Lietuvos mokyklų.
Alfredo Pliadžio nuotr.