2015 m. pradžioje LDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje rengtos parodos „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija“ proga Lietuvos išeivijos dailės fondas Lietuvos dailės muziejui padovanojo devynis Lietuvos Gogenu vadinamo dailininko J. Rimšos kūrinius – paveikslus „Titikakos ežeras“, „Vietiniai su baltu arkliu“, „Čigonės“, „Laisvė“, „Indėnai misionieriai“, „Nevada Argentinoje“, „Motina ir vaikas“, „Žmonės pusnyse“ ir „Indėnės aktas“.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, iki šiol Lietuvos dailės muziejuje buvo saugomi 23 J. Rimšos paskutinio brandžiausio kūrybos dešimtmečio, priskiriamo Taičio periodui, paveikslai. Šiuos geriausius dirbtuvėje turėtus kūrinius dailininkas Lietuvai padovanojo pas jį viešint tuomečiam muziejaus direktoriui Pranui Gudynui. 1977 m. Vilniuje buvo surengta šių kūrinių paroda. 2010 m. Vilniaus paveikslų galerijoje muziejus surengė pirmą retrospektyvinę J. Rimšos parodą, ši sulaukė didžiulio pasisekimo. Dovanotais kūriniais papildytas rinkinys dar ne kartą bus pristatomas J. Rimšos talento gerbėjams ir leis Lietuvos žiūrovams tinkamai įvertinti šio dailininko kūrybą lietuvių išeivijos meninio palikimo kontekste.
J. Rimša gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasuose, augo Kaune. Vienoje baigė geriausią siuvimo-kirpimo mokyklą, bet paskui, svajodamas tapti dailininku, prieš tėvo valią išvyko laimės ieškoti svetur. 1931–1934 m. mokėsi tuo metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių dailės akademijoje. 1943 m., gavęs Bolivijos valdžios kvietimą, Sukrės mieste įsteigė meno mokyklą ir jai vadovavo. Vėliau įkūrė savo privačią meno akademiją, jos auklėtiniai tapo žinomi kaip Rimšos grupė. Šioje grupėje išaugo nemažai dailininkų, iš kurių keturis gabiausius J. Rimša savo lėšomis išsiuntė toliau mokytis į Europą.
Nerami ieškotojo dvasia skatino J. Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Brazilijoje, Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Gerai pažinojo džiungles. Ypač mėgo tapyti Bariločėje. Atradęs dvi seniausias indėnų gimines – aimarus ir kečujus, įsigilinęs į jų gyvenimą bei papročius, atmetė įsigalėjusį europocentristinį požiūrį į ispanų užkariautus vietinius gyventojus, iškėlė mene jų dvasingumą, atkreipė dėmesį į indėnus, kaip gilių kultūros tradicijų saugotojus ir tęsėjus.
Troškimas pažinti senąsias primityvias kultūras nuvedė J. Rimšą ir į tolimąjį Taitį, kur kūrybinio įkvėpimo ieškojo žymusis prancūzų dailininkas Polis Gogenas. Nors civilizacijos veikiamas taitiečių gyvenimas nuo P. Gogeno laikų buvo gerokai pasikeitęs, atrastas kitas pasaulis tapytoją įkvėpė nepaprastai spalvingai tapybai. P. Gogeną žavėjo saulės kaitros nutvieksta žemė, o J. Rimšą – džiunglių paunksnių paslaptinga šviesa ir spalvos. Jis taitiečių gyvenime, jų judesiuose pajuto ypatingą muzikalų ritmą, atrado unikalų meilės šokį tamure, kuris P. Gogeno laikais buvo uždraustas.
Lietuvos išeivijos dailės fondo inf. ir nuotr.