Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Lietuvos ir Anglijos vidurinių mokyklų skirtumai
Mokslas ir švietimas

Lietuvos ir Anglijos vidurinių mokyklų skirtumai

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Lietuvoje nuolat reformuojama švietimo sistema. Nuo šių metų rugsėjo visi 6 metų vaikai privalo eiti į paruošiamąją mokyklinę klasę, kalbama apie akademinių dalykų mažinimą. Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip naujovė, daugelyje šalių yra nusistovėjusi sistema. Nemažai skirtumų turi angliška ir lietuviška švietimo sistema. Apie pagrindinius skirtumus pasakoja įmonės „Baltic Council“, 20 metų dirbančios su angliškomis mokyklomis, direktorė Jurgita Gruodienė.

J. Gruodienė

Moksleivių amžius. Anglijoje vaikai mokyklą pradeda lankyti 5 m., ją baigia 18 m.

Mokomieji dalykai. Vidurinėje Anglijos mokykloje A-Level programoje mokomasi 4 dalykų. Tai dažniausiai netikėčiausia informacija, su kuria susiduria mūsų mokiniai ir jų tėveliai. „Kaip? Tik keturi? – dažniausiai užduodamas klausimas mūsų biure. – O kaip matematika, chemija, geografija ir kt.?..“ Kartais mokiniai mano, kad keturi dalykai – pagrindiniai dalykai ir dar yra papildomas sąrašas dalykų, kurie nepagrindiniai. Deja, ne, iš viso keturi! Kiekvieno dalyko mokymuisi skiriama po 6–8 val. per savaitę. Viena iš priežasčių, kodėl mūsų abiturientų nepriima į geriausius D. Britanijos universitetus, yra ta, kad mūsų mokyklose yra mokomasi daug dalykų, tačiau nepakankamai įsigilinama į kiekvieną iš jų. Anglijoje manoma, kad daugiausia mokomųjų dalykų mokiniai turi mokytis iki 16 metų, po to laikomi pagrindinio išsilavinimo (GCSE) egzaminai, toliau jie tęsia mokslus vidurinėje mokykloje (A-Level). Pagal šią programą mokiniai mokosi dalykų, susijusių su tolesnėmis studijomis universitete.  Norintiems studijuoti mediciną būtina pasirinkti chemiją ir biologiją, mokiniai šiuos dalykus mokosi net po 8 val. per savaitę. Todėl nereikėtų stebėtis, kad Lietuvos abiturientų nepriima  į medicinos studijas Anglijoje.  Taip pat būsimi inžinieriai ar finansininkai gali rinktis, tarkime, aukštąją matematiką (Lietuvoje nėra galimybės rinktis šį dalyką).Taigi britų tų dalykų žinios yra geresnės nei Lietuvos mokyklų mokinių.

Stojamieji testai. Kartais tėvams atrodo, kad jie gali išrinkti bet kurią mokyklą savo vaikui, jei juos tenkina mokestis už mokslą. Deja, taip nėra. Anglijoje yra mokyklos, kurios turi aukštesnius ar žemesnius stojimo reikalavimus; mokyklos renkasi mokinius pagal jų akademinius įvertinimus ir stojimo testų rezultatus. Mes dirbame su daug mokyklų ir dažnai kalbėdami su tėvais ir mokiniais matome, kuri mokykla tinkamesnė ir į kurią mokyklą vaikas galėtų įstoti. Yra mokyklų, kurios neleidžia mūsų mokiniams siųsti stojimo anketų, kol nepateikti mokinio pastarųjų mokslo metų įvertinimai. Jei mokyklą mokinio rezultatai tenkina, tuomet galima pateikti stojimo dokumentus, sumokėti registracijos mokestį ir laukti testų. Visos mokyklos mumis pasitiki, todėl mokiniai testus atlieka pas mus biure. Kitas variantas – vykti į Angliją ir atlikti testus mokykloje. Stodami į A lygio programą aukštus reikalavimus turinčioje mokykloje, mokiniai atlieka keturis testus pagal pasirinktus dalykus ir anglų kalbos žinių patikrinimo testą. Testų atlikimas dažniausiai trunka 6–7 val. Tokiu būdu mūsų moksleiviai stojo į Kingswood, Harrow, Clifton, Caterham, Bishop’s Stortford, Badminton, Cheltenham College ir kitas mokyklas. Mokyklos, kurios kelia mažesnius reikalavimus, dažniausiai prašo atlikti anglų kalbos ir matematikos testus. Tai tokios mokyklos, kaip pavyzdžiui, Sidcot, Wycliffe, Wells Cathedral, King’s Ely, Taunton ir kitos.

Mokyklų tipai. Anglijoje, be mums įprasto mišraus tipo mokyklų, taip pat yra mokyklos berniukams ir mergaitėms. Žinoma, tai mokyklos, turinčios ilgametę istoriją ir senas tradicijas. Dabar elitinės mokyklos, užimančios aukščiausias vietas reitinguose, – būtent atskiro tipo mokyklos. Turbūt daug kas pamena, kad princesės Dianos vaikai mokėsi berniukų mokykloje (Eton College), šią mokyklą baigė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir kiti parlamento nariai. Teigiama, kad atskiros mokyklos labai teigiamą įtaką daro mergaitėms, nes mergaitės nekonkuruoja su berniukais tiksliuosiuose moksluose, todėl  jos pasiekia puikių rezultatų, kurie ateityje leidžia pralenkti berniukus įvairiuose akademiniuose dalykuose ir įstoti į geriausius Didžiosios Britanijos ir pasaulio universitetus.

Mokyklinė apranga. Visose mokyklose mokiniai iki 16 metų dėvi mokyklinę aprangą. A lygio programoje (16–18 metų) ji nėra privaloma, bet būtina laikytis nustatyto aprangos kodo: berniukams – švarkas, kelnės, mergaitėms – švarkas, sijonas. Mokyklose nepriimta išsiskirti apranga ir asmeniniais daiktais, kartais mokiniai prašo savo tėvų lankantis mokykloje rengtis paprasčiau,  kad jiems nebūtų nepatogu prieš bendraklasius.

Mokykla-pensionas. Moksleiviai Lietuvoje mokosi vienoje mokykloje, lanko būrelius įvairiose vietose ir organizacijose ir dažnai tėvai atlieka transportavimo paslaugą arba į šį procesą įtraukiami ir seneliai. Anglijoje toje pačioje teritorijoje mokinys mokosi, gyvena, sportuoja – užsiima tenisu, baletu, futbolu, plaukimu, dziudo, mokosi kinų kalbos ir t. t.

Pagarbos ugdymas. Britiškose mokyklose ugdoma pagarba visiems tikėjimams ir tautoms. Vienu didžiausių nusižengimų mokykloje yra laikomi įžeidžiantys žodžiai apie kitataučius. Už tokius nusižengimus moksleiviai gali būti netgi šalinami iš mokyklos.

Iniciatyvumas. Didelė mūsų mokinių problema – iniciatyvos stoka pamokų metu. Mokytojai nesupranta, kodėl mūsų mokiniai neužduoda klausimų užsiėmimų metu. Tai nepriimtina ir laikoma dideliu minusu mokymosi procese. Beveik kiekvienoje naujo mokinio ataskaitoje mes matome mokytojų nusiskundimus – mokinys (-ė) neužduoda klausimų, neiniciatyvus. Mokytojų nuomone, mokinys pamokai pasibaigus turi išeiti iš klasės visiškai supratęs naują temą. Klausimų nebuvimas mokytojams kelia nerimą, nes vėlesni mokinių rezultatai rodo, kad klausimų mokiniai turėjo. Pamažu mūsų mokiniai atsipalaiduoja ir mokytoją priima kaip savo draugą, pagalbininką, o ne žinių kontrolierių. Metų pabaigoje ataskaitose matyti, kad mokinys pagaliau dalyvauja pamokose ir užduoda klausimus.

Tai tik maža dalis mūsų pastebėjimų, kuriuos surinkome dirbdami su angliškomis mokyklomis.

Spalio 24 dieną Vilniuje parodoje „Tarptautinių studijų dienos“ mokiniai ir jų tėveliai turi puikią galimybę gauti informaciją apie stojimo procesą, apgyvendinimo sąlygas, kainas –  ją suteiks Anglijos mokyklų vadovai ir atstovai. Parodoje atstovaujama tiek privačioms, tiek valstybinėms mokykloms, kuriose ES piliečiams mokslas yra nemokamas.

„Baltic Council“ direktorė Jurgita Gruodienė

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisJausmingas Justės Arlauskaitės-Jazzu kūrinys tapo naujo istorinio filmo daina
Kitas straipsnis Finansų ministrė: „Didesnis NPD gausins šeimų ir mažiausiai uždirbančių pajamas“

Susiję straipsniai

VU doktorantas: supratau, kad galiu prisidėti prie prestižo kūrimo Lietuvoje

5 gegužės, 2026

Kodėl dalis nemėgsta matematikos – ir ar tikrai?

4 gegužės, 2026

Vietinė įmonė ar tarptautinė? Tyrimas atskleidė, kaip studentai renkasi darbdavius

27 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.