Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»KARJERA»Lietuvos ir JAV mokslininkės ištyrė, kaip nepasitenkinimas darboviete veikia vyresnių žmonių sergamumą
KARJERA

Lietuvos ir JAV mokslininkės ištyrė, kaip nepasitenkinimas darboviete veikia vyresnių žmonių sergamumą

ATNAUJINTA:4 kovo, 2020Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė drauge su kolege iš Floridos universiteto (JAV) Yiduo Shao atliko tyrimą ir nustatė, kaip elgesys su darbuotojais veikia vyresnio amžiaus personalo sergamumą. Vyresni darbuotojai, jaučiantys, kad su jais organizacijoje elgiamasi neteisingai, į darbą dėl ligos neateina dukart dažniau nei kiti to paties amžiaus kolegos. Pavyzdžiui, vienoje didelėje įmonėje vyresni (nuo 55 m.) darbuotojai vidutiniškai sirgo 3,5 darbo dienos per metus, o tie, kurie patyrė tam tikrą neteisingumą, – 7 darbo dienas.  

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė

Teisingumo suvokimas dažnai yra gana bendra kolektyvinė nuomonė, tačiau jį galima apibrėžti keliais konkrečiais aspektais. Ši sąvoka apima tokius dalykus, kaip tinkamas darbo krūvio paskirstymas, taisyklių paaiškinimas, aiškus įvardijimas, kaip skirstomi priedai, nuo ko priklauso atlyginimas, priimtų sprendimų komentavimas, aiškus ir skaidrus bendravimas su kolektyvu.

„Kuo darbuotojai vyresni, tuo reakcija į neteisingumo pojūtį stipresnė. Gauti rezultatai atskleidė, kad darbuotojų jautrumas neteisingumo pojūčiui darbe palaipsniui padidėja maždaug nuo 40–50 m. Įdomu tai, jog vyresnių darbuotojų, kurie jaučiasi, kad su jais darbe elgiasi teisingai, sergamumo rodikliai nesiskyrė nuo jaunesnių darbuotojų. O vyresni darbuotojai, kurie patyrė stiprų neteisingumo jausmą organizacijoje, į darbą dėl ligos neatėjo net dvigubai dažniau nei kiti to paties amžiaus kolegos“, – sako prof. dr. B. Goštautaitė.

ISM universiteto profesorė pažymi, kad neteisingumas stipriau veikia vyresnių darbuotojų motyvaciją nei jaunesnių. Tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnis žmogus orientuojasi į galimą naudą čia ir dabar. Jis nori mokytis dalykų, kurie kurs vertę šiandien, o ne po dešimties metų. Priešingai nei jaunas žmogus, jis vengia viršvalandžių, tikisi teisingo darbo krūvio paskirstymo. O jaunesni darbuotojai viršvalandžius galimai sieja su investicija į būsimą karjerą.

B.Goštautaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis darbas organizacijoje, kurioje vyrauja neteisybės jausmą sukeliantys sprendimai, gali paveikti ir darbuotojų sveikatą. Kitaip tariant, neteisybės jausmas akumuliuojasi ir pasireiškia prasta fizine savijauta.

„Šis tyrimas aktualus, nes atskleidė, kad darbuotojų sergamumas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo to, kaip su darbuotojais elgiasi darbdavys. Nedarbingumas dėl ligos darbdaviui brangiai kainuoja, sukelia nepatogumų sergančio žmogaus darbus turintiems perimti kolegoms, įmonėje sutrinka procesai ir t. t. Reikia pridurti, kad neprofesionalus sergamumo valdymas organizacijose dažnai pasireiškia ir priešinga forma – žmonės į darbą eina sirgdami, o tai sukelia neigiamų pasekmių. Efektyvesnis kelias yra stiprinti darbuotojų nuostatas per vidinius procesus, pavyzdžiui, mokant vadovus efektyviai komunikuoti su darbuotojais“,  – sako prof. dr. B. Goštautaitė.

Publikacija išspausdinta moksliniame žurnale. Nuoroda į publikaciją: https://doi.org/10.1093/workar/waz022

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDėl riboto priėjimo prie finansavimo Lietuvos gamintojai naujoms investicijoms kaupia nuosavas lėšas
Kitas straipsnis Kiek užsienio lietuvių galvoja apie grįžimą į Lietuvą?

Susiję straipsniai

Pomėgis, virtęs darbu: profesinis mokymas atvėrė kelią kuršėniškiui suburti automobilių bendruomenę

22 balandžio, 2026

TOP darbdaviai 2025: paaiškėjo, kurios įmonės Lietuvoje labiausiai traukia darbuotojus

15 balandžio, 2026

Iš Indijos kilusi ir Lietuvoje karjerą sukūrusi C. Ignatio: „Judėti pirmyn skatina prasmės pojūtis“

9 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.