2019 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje užsienio lietuvių apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai, gyvenantys 56 šalyse.
87 proc. respondentų nurodė, kad gyvenant užsienyje jiems yra svarbus tautinis identitetas (lietuvybė). Lietuvybę šie respondentai išlaiko bendraudami su giminėmis, draugais Lietuvoje, sekdami lietuvišką žiniasklaidą, skaitydami lietuviškas knygas, puoselėdami lietuviškas tradicijas, švęsdami lietuviškas šventes, bendraudami su vietos lietuviais, rinkdamiesi atostogas Lietuvoje, kt. 89 proc. nepilnamečių vaikų turinčių respondentų yra svarbu, kad jų vaikai saugotų savo lietuviškas šaknis.
96,5 proc. respondentų nurodė, kad, ir gyvenant užsienyje, jiems yra svarbi Lietuvos pažanga ir gerovė. 80 proc. taip atsakiusiųjų nurodė ir patys prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo, remdami joje gyvenančius artimuosius, skatindami turizmą į Lietuvą, jaunąją kartą užsienyje mokydami lietuvių kalbos, tradicijų, dalyvaudami labdaros, paramos, savanorystės iniciatyvose, tarpininkaudami užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, dalyvaudami bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, kt.
52 proc. respondentų pagrindinis naujienų iš Lietuvos šaltinis yra lietuviška internetinė žiniasklaida. Kiti minėti šaltiniai: Lietuvoje gyvenanti šeima, artimieji, draugai, lietuviškas radijas, televizija, lietuvius jungiantys socialiniai tinklai. Lietuviškoje žiniasklaidoje užsienio lietuvius labiausiai domina vidaus politikos aktualijos, ekonominė, darbo rinkos padėtis Lietuvoje, kultūra, menas. Naujienomis iš Lietuvos visiškai nesidomi 3 proc. respondentų.
Apie grįžimą į Lietuvą galvoja 79 proc. respondentų: grįžimą planuoja 19 proc. respondentų (4,3 proc. – šiais arba kitais metais, 9,4 proc. – per artimiausius 5 metus, 5,3 proc. – ne anksčiau kaip po 5 metų), dar 60,3 proc. neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje.
Svarstant grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė čia likusią šeimą, draugus (65,6 proc.), galimybę rasti gerai mokamą darbą (29 proc.), norą dirbti ir kurti Lietuvai (26,2 proc.), „niekur kitur nesijaučiu taip gerai, kaip Lietuvoje“ (24,2 proc.), aukštą gyvenimo kokybę Lietuvoje (23,5 proc.), norą, kad vaikai augtų Lietuvoje (20,7 proc.), galimybę rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (19,4 proc.).
Pagrindinės įvardijamos kliūtys ir rizika planuojant grįžimą: per mažas atlyginimas (65,7 proc.), tolerancijos trūkumas visuomenėje, ksenofobija (45,6 proc.), darbdavių požiūris į darbuotojus (39,4 proc.), baimė nerasti darbo pagal išsilavinimą (23,1 proc.), neigiamas požiūris į išvykusius (20,9 proc.), nėra tikri, ar sėkmingai integruosis vaikai (18,6 proc.).
21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad, jei reikėtų sprendimą priimti dabar, iš Lietuvos nebeišvyktų. Pagrindinės jų nurodytos priežastys: „situacija Lietuvoje pastebimai gerėja“, „nebepalikčiau artimųjų“, „išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje“, „emigracija sunkesnė, nei maniau“.
Apklausa vykdoma įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą, kurios koordinatorė – Užsienio reikalų ministerija. Vertindami programą, kaip naudingiausias programos sritis respondentai išskyrė užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą, paramą lituanistiniam švietimui užsienyje, lietuviškos kultūros puoselėjimą, organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimą, profesionalų telkimą.
Su visais užsienio lietuvių apklausos rezultatais galima susipažinti čia.